vasario 28, 2010

Ryžiai su daržovėmis


Šį savaitgalį nusprendžiau pagaminti ką nors su indišku prieskoniu. Rezultatą matote - ant mūsų stalo garavo ilgagrūdžiai ryžiai su daržovėmis. Daržoves dėjau tokias, kokias turėjau šaldytuve, o iš prieskonių lentynėlės iškrausčiau tai, ką žinojau naudojant indų virtuvėje.
Mes šiuos ryžius valgėme kaip pagrindinį patiekalą, tačiau jie puikiai tiktų ir kaip garnyras prie mėsos kepsnių.


Ryžiai su daržovėmis
1,5 st. ilgagrūdžių ryžių
3 st. verdančio vandens

2 v.š. aliejaus
1 a.š. kumino (Romos kmynų)
1 a.š. kalendros grūdelių
1 a.š. ciberžolės (kurkumos)
1,5 a.š. cinamono
2 cm smulkiai pjaustytos imbiero šaknies
Druskos pagal skonį

1 saldžioji paprika
4 nedideli pomidorai
1 morka
150 g brokolių

Saldžiąją papriką supjausčiau juostelėmis, pomidorus nedideliais kubeliais, morką - lazdelėmis, brokolius išskirsčiau žiedynėliais.
Dideliame puode įkaitinau aliejų, sudėjau kuminą, kalendrą ir imbierą ir maišydama šiek tiek pakepinau, kol prieskoniai išleido aromatą. Tada subėriau ciberžolę ir cinamoną, taip pat pakepiau.
Į pakaitintus prieskonius bėriau morkas, jas keletą minučių pakepinau. Po to pyliau paprikos juosteles ir pomidorus.
Jiems apkepus, subėriau ryžius ir pakaitinau porą minučių, kol tapo skaidrūs.
Sudėjau brokolius, supyliau verdantį vandenį, druską, uždengiau ir ant labai mažos ugnies kaitinau apie 20 min, kol ryžiai sugėrė visą skystį ir išvirė.

P.s. taip verdamus ryžius reikia kuo mažiau maišyti. Aš maišiau vos porą kartų, kad nepritrauktų prie dugno, nes mano puodo dugnas nebuvo pakankamai storas.
Paprastai tokiu būdu verdant ryžius, ryžių ir vandens santykis turi būti 1 prie 2, tačiau realiai tai labai priklauso nuo ryžių kokybės ir rūšies, taip pat puodo. Taigi jei vandens jau neliko, o ryžiai dar kietoki, įpilkite dar šiek tiek vandens!

Skanaus!

vasario 24, 2010

Vegetariška tempura


Skanių savaičių pasiūlytai temai - Japonų virtuvei - šįkart tiesiog negalėjau atsispirti! Mano "būtinai gaminsiu" sąrašėlyje visada yra bent pora japonų virtuvės patiekalų - kartais išties egzotiškų, o kartais neabejotinai priimtinų ir europiečių skoniui. Taigi šįkart neteko ilgai sukti galvos, ką čia pagaminus - tiesiog ėmiausi seniai planuotos tempuros. Tempura, kurios šaknys glūdi Europoje, mums neturėtų atrodyti itin egzotiška - XVII a. šį patiekalą į Japoniją atvežė portugalų pirkliai. Taigi tikrai rekomenduoju išbandyti - negali nepatikti!
Kadangi jūros gėrybių pasirinkimas Lietuvoje išties menkas, o tempurą norėjosi pagaminti autentišką, ruošiau vegetarišką tempurą su tokiomis daržovėmis, kokios naudojamos ir japonų virtuvėje - raudonąja paprika, morka, brokoliu, svogūnu, baklažanu. Prie jos tiekiau dažniausiai su tempura derinamą padažą, paruoštą iš japoniško žuvies sultinio dashi, saldaus ryžių vyno mirino ir sojų padažo. Tačiau, iš esmės, tiek daržovių/jūros gėrybių srityse, tiek padažo galima improvizuoti ir kepti tai, kas patinka jums, o tiekti tiesiog su sojos padažu.
Gaminant tempurą ranka numoti negalima tik į vieną dalyką - tešlos paruošimą. Ingredientai elementarūs, tačiau maišant tešlą, reikia naudoti labai šaltą vandenį ir jokiais būdais neplakti - sudedamąsias dalis reikia tiesiog švelniai maišyti, kol gauname vientisą masę.

Vegetariška tempura

Tešlai

200 ml labai šalto vandens
1 kiaušinis
90 g miltų
kelių ledo kubelių - tešlos temperatūrai palaikyti

Daržovės
Raudonoji paprika
Baklažanas
Morka
Svogūnas
150 g brokolio
Druskos

Padažas
200 ml dashi sultinio
50 ml mirino
50 ml sojos padažo

Aliejaus virimui

Padažo paruošimas:
Puode sumaišome visus ingredientus, užverdame ir nukėlę nuo ugnies leidžiame pravėsti.

Daržoves
supjaustome: papriką juostelėmis, baklažaną riekelėmis ar pusriekėmis, morką pagaliukais, svogūną žiedais, o brokolius išskirstome žiedynėliais.
Baklažanus pasūdome, palaikome keliolika minučių, kol išsiskiria skystis, nuplauname ir nusausiname.

Tešlos paruošimas:
Į dubenį supilame labai šaltą vandenį, įmušame kiaušinį ir išmaišome.
Suberiame miltus ir lengvai įmaišome juos, kad gautume vientisą tešlą.
Į paruoštą tešlą dedame ledo kubelių, kad jie palaikytų vėsią temperatūrą.

Fritiūrinėje ar kepimo inde įkaitiname aliejų. Merkiame daržoves po vieną gabaliuką į tešlą, nuvarviname jos perteklių ir kepame įkaitintame aliejuje apie 5 min, kol tešla gražiai pagelsta, o daržovės iškepa.
Išgriebtas daržoves nusausiname popieriniais rankšluosčiais.
Tiekiame su paruoštu padažu.

Skanaus!

P.s. kad tempura išliktų traški, nedėkite kątik iškeptų, šiltų gabalėlių vieno ant kito!

Recepto idėja: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

vasario 21, 2010

Sluoksniuoti pyragėliai su pikantiška varške


Dar vienas pavyzdys kaip iš šaldytuve esančių kelių produktų galima išsikepti kokį nerealų skanėstą! Kaip visada, buvau nusipirkusi didelį pokelį fetos, nes jis tiesiog pigiau išeina nei mažas; šaldytuve mėtėsi pusė pokelio varškės, o viename iš atidarytų pesto stiklainiukų, buvo belikę pora šaukštelių padažo... Sluoksniuotos tešlos pokelį mūsų šaldytuve rasime beveik visada...
Jei ir jūsų šaldytuve yra visų šitų gėrybių, esate 20 min iki skanių, traškių, sultingų pyragėlių. Labai tinka pusryčiams, greitai vakarienei ar netikėtiems svečiams pavaišinti!

Sluoksniuoti pyragėliai su pikantiška varške
90 g varškės
90 g fetos
1 kiaušinis
2 a.š. pesto padažo
5 lapeliai sluoksniuotos tešlos (= 1 pokelis = 500 g)
Truputis miltų kepimo skardai pabarstyti

Varškę sutriname su feta, įmaišome paplaktą kiaušinį ir pesto padažą.
Atšildytus sluoksniuotos tešlos lapelius perpjauname pusiau, kad gautume kvadrato formos gabalėlius.
Ant kiekvieno tešlos gabalėlio vidurio dedame varškės įdaro (~po 2 a.š.). Sulenkiame tešlą taip, kad gautume trikampio formos pyragėlius, stipriai užspaudžiame tešlos kraštelį.
Kepimo skardą pabarstome trupučiu miltų, išdėliojame ant jos pyragėlius ir dedame į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C. Kepame 15 min, kol pyragėliai gražiai pagelsta.

Skanaus!

vasario 19, 2010

Siuzetės blyneliai

Siuzetės blyneliai, sakoma, buvo sukurti tiesiog per klaidą - netyčia užsiliepsnojus blynelių padažui. Jei tai ir tiesa, klaida buvo labai vykusi ir skani - dar nuo XIX a. pabaigos šie blyneliai laikomi vienu iš klasikinių prancūziškų desertų. Restoranuose jie dažniausiai tiekiami liepsnojantys - apšlaksčius juos apelsinų likeriu Grand Marnier ir padegus. Tokie yra klasikiniai, tikri siuzetės blyneliai.
Namie galima pasirinkti paprastesnį tiekimą - iškeptus lietinius blynelius pamirkyti apelsininiame padaže, paruoštame iš sviesto, natūralių apelsinų sulčių, cukraus ir apelsinų likerio ar brendžio. Truputis įtarkuotos apelsino žievelės sustiprintų padažo skonį.
Siuzetės blynelius pagaminti išties nesudėtinga, todėl jie gali būti ne tik puikiu desertu, bet ir skaniais savaitgalio pusryčiais.

Siuzetės blyneliai (Crêpe Suzette)

Blyneliams reikia:
125 g miltų
1 kiaušinio
1 v.š. aliejaus
300 ml pieno
1 a.š. cukraus

Padažui:
2 apelsinų sultys
125 g sviesto
2 v.š. cukraus
4 v.š. brendžio/apelsinų likerio

Blynelių tešlą ruošiame taip:
Į dubenį suberiame miltus, įmušame kiaušinio trynį (baltymą pasiliekame), įpilame aliejų ir sumaišome. Po truputį į tešlą įmaišome pieną - turi gautis skysta vientisa tešla.
Kiaušinio baltymą su šaukšteliu cukraus išplakame iki baltų putų ir atsargiai įmaišome į blynelių tešlą.

Aliejumi suvilgytoje ir gerai įkaitintoje keptuvėje iškepame lietinius blynelius.

Padažui:
Į keptuvę supilame apelsinų sultis, sudedame sviestą, cukrų, įpilame brendį ir verdame keletą minučių, kol išsilydo sviestas ir nugaruoja alkoholis.

Paskutiniai žingsneliai prieš tiekiant:

Imame iškeptą blynelį, merkiame jį į keptuvę su padažu. Keptuvėje perlenkiame blynelį 2 kartus pusiau, kad blynelis iš visų pusių susivilgytų apelsinų padažu. Taip įdarytus blynelius dedame į lėkštes ir tiekiame.

Skanaus!

Recepto idėja: nepakartojama M. Berry "Klasikinė virtuvė"

vasario 15, 2010

Šokoladinis varškės pyragas


Labai paprastas, bet dieviškai skanus šokoladinis varškės pyragas. Mano kepamas variantas ne itin saldus, tad saldžių pyragų mėgėjai gali dėti daugiau cukraus! Saldesnį pyragą gautumėte ir įmaišę į varškę razinų ar kitų džiovintų vaisių. Kartais ir aš įmaišau porą saujelių, bet šįkart norėjau tiesiog gryno, aiškaus kakavos ir varškės skonio pyrago. Beje, kitą dieną pyragas būna dar skanesnis!

Šokoladinis varškės pyragas

Tešlai:
125 g margarino
2 v.š. kakavos
0,5 stiklinės cukraus
1 kiaušinis
1,5 stiklinės miltų
0,5 a.š. sodos

Įdarui
:
100 g sviesto
0,5 stiklinės cukraus
1 kiaušinis
500 g varškės
2 v.š. krakmolo

Tešlą gaminame taip:
Margariną ištirpiname, supilame kakavą, cukrų, gerai išmaišome ir paliekame atvėsti.
Į pravėsusią masę įmušame kiaušinį ir išsukame.
Miltus sumaišome su soda ir įmaišome juos į tešlą.
Tešlą palaikome 2-3 val. šaldytuve arba pusvalandį šaldiklyje.

Įdarą gaminame taip:
Sviestą išsukame iki purumo.
Paeiliui dedame cukrų, kiaušinį, varškę ir viską gerai išsukame.
Įmaišome krakmolą.

Paskutiniai žingsneliai:
Sviestu patepame kepimo formą (maždaug 23 cm skersmens).
Imame maždaug 2/3 tešlos ir stambia tarka sutarkuojame ją į pateptą formą. Šakute išlyginame tešlos sluoksnį.
Dedame ant jo varškės masę, taip pat išlyginame.
Užtarkuojame likusią tešlą.
Dedame pyragą į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C ir kepame 40 min.
Palaukiame kol pyragas atauš ir ragaujame :)
Skanaus!

vasario 13, 2010

Žaliosios arbatos ledai

Yra toks anekdotas: „Žmona sako vyrui: „Mielasis, mano paltas jau visai nusidėvėjo, baisiai atrodo, nutriušęs...sagas ir tas jau baigiu pamesti...“. Vyras sako: „Gerai, nezysk, rytoj nupirksiu...“. Žmona, negalėdama savo ausim patikėti, klausia: „Ką, naują paltą????“ O vyras jai sako: „Ne, naujas sagas...“. Tai ir man taip panašiai buvo... Jau kurį laiką mano fotikas visokius bajerius krėtė – nespėdavau pakrauti, o jis vis išsikraudavo, šiaip keistai elgdavosi.... Jau, galvojau, amen jam – reikės naujo... Nuėjau į foto parduotuvę su visa ekipuote – pakrovėju, baterijom, foto aparatu – ir sakau, „Va... man čia taip ir taip, amžiais išsikrauna... kodėl čia taip...?“ Pardavėja klausia, kiek baterijom metų, tai kai pasakiau, kad greit kokie 5 bus, ji vos nenugriuvo už prekystalio... pasirodo, jau seniai jos išvis neturėjo pasikrauti... Tai va fotiko man naujo neprireikė kaip tai moteriškei palto :) Nusipirkau naujas baterijas ir pagaliau vėl galiu fotografuoti, ką nuveikiu virtuvėje!!!
Ta proga apie ledus! Ir ne bet kokius, o žaliosios arbatos... Mums, aišku, skamba neįprastai, bet Japonijoje žaliąją arbatą vartoja labai plačiai – kepa pyragus, fantastiškus muffin‘us ir netgi duoną. Ledų taip pat galima rasti įvairiausių – teko ragauti ne vien žaliosios, bet ir kitų rūšių arbatos skonio, o Kiote valgėm juodojo sezamo skonio ledus. Žodžiu, smaližiams tikras rojus :)
Tačiau dėl ledų keliauti į Japoniją visai nebūtina – jų galima pasigaminti ir Letuvoje: tereikia gerų vanilinių ledų ir žaliosios matcha arbatos. Tiesa, ši arbata nėra pigi, tačiau kartais paišlaidauti tikrai galima, o ir arbatos užteks ilgam... Vilniuje, kiek žinau, jos įsigyti galima „DeLonoje“, prekiaujančioje pačiais įvairiausiais prieskoniais ir arbatomis...
Japonijoje ragauti ledai buvo labai intensyvaus arbatos skonio ir žali žali – visai kaip matcha‘os milteliai. Aš gaminau nuosaikesnį variantą – norėjau, kad arbatos skonis nebūtų pernelyg intensyvus ir ledai patiktų net tiems, kas nemiršta dėl žaliosios arbatos.

Žaliosios arbatos ledai

500 g vanilinių ledų
1 v.š. žaliosios arbatos matcha miltelių
3 v.š. šilto virinto vandens

Ledus apie pusvalandį palaikome šaldytuve (t.y., NE ŠALDIKLYJE), kad jie kiek suminkštėtų.
Matcha miltelius su virintu vandeniu sumaišome iki vientisos tyrelės.
Gerai įmaišome gautą masę į suminkštėjusius ledus, sudedame į sandarų uždengiamą indą ir dedame į šaldiklį, kad ledai sušaltų.

Skanaus!