sausio 29, 2010

Karštai rūkyto jūros ešerio mišrainė

Šitą mišrainę gaminame, ko gero, nuo tų laikų, kai majonezo ir žaliųjų žirnelių "gaudavome" tik didžiųjų švenčių metu. Bet ir tai kaip visi normalūs žmonės dažniausiai juos sunaudodavome kiekvieno šventinio stalo karalienei - baltai mišrainei. O kartais (nors tikrai rečiau) tą majonezą ir žirnelius ištikdavo ir šios žuvies mišrainės likimas. Tikrai labai mėgstu baltą mišrainę, bet šita man kelia, ko gero, dar daugiau džiugesio. Ir pagaminti ją labai labai paprasta, todėl tikrai labai rekomenduoju paragauti!

Karšai rūkyto jūros ešerio mišrainė


300 g karštai rūkyto jūros ešerio
200 g konservuotų žirnelių (mažesniojo indelio)
3 kietai virtų kiaušinių
1 mažo svogūnėlio
3 v.š. majonezo ar remulado

Žuvį nulupame, išrenkame kaulus (kurie labai lengvai atsiskiria ir jų nedaug :), išskaidome kąsnio dydžio gabalėliais.
Kiaušinius supjaustome kubeliais, svogūniuką - labai smulkiai.
Dubenyje sumaišome visus ingredientus su majonezu/remuladu.


Skanaus!

sausio 26, 2010

Trinta bulvių ir porų sriuba



Labai džiaugiuosi, kad su trinta porų ir bulvių sriuba susipažinau ne receptų knygoje ar iš kokių pasakojimų, kaip skanu virti porai su bulvėmis - ko gero nebūčiau patikėjusi, kad tokių paprastų daržovių draugystė gali virsti tokia dieviška sriuba ir būčiau tiesiog pravertusi šį receptą.
Mano pažintis su šia sriuba prasidėjo prieš kokių 10 ar daugiau metų. Buvome svečiuose pas giminaitę, kuri mus visada fantastiškai pavaišina. Ten pietūs gaminami apgalvojant kiekvieną detalę. Užkandžiai, karštas patiekalas, desertas visada dera tarpusavyje, todėl net visko išragavęs nesijauti apsunkęs, pavalgęs ne tiek, kiek derėtų ar ne to... Stalas visada būna gražiai padengtas, puoštas pačių komponuotomis gėlių puokštėmis, rankų darbo servetėlių žiedais, apskritai, į kiekvieną patiekalą gražu jau vien pažiūrėti! O skonis! Viskas būna skanu, jaučiasi, kad ruošta nuoširdžiai ir su meile, todėl mums visada taip malonu ten svečiuotis!
Šia trinta sriuba taip pat buvome nustebinti vienų pietų metu. Mūsų namuose trintos sriubos tuomet išvis nebuvo verdamos, taigi mus nustebino jau tai, kad sriuba trinta. Tai, iš ko ji pagaminta, sužinojome tik paragavę. Pamenu, mums sąmoningai nesakė, kad tai porai, norėdami pažiūrėti, ar pažinsime skonį ir nenorėdami suformuoti išankstinio (neigiamo?) nusistatymo. Nors ir nesupratome, kad tai porų sriuba, ji pakerėjo nuo pirmojo šaukšto! Iškaulijusi receptą, kurį laiką šią sriubą virė mano mama. Bet visgi tuomet dar gyvenome NEblenderių laikais, todėl sriubos trynimas buvo pakankamai varginantis užsiėmimas ir taip kuriam laikui šis receptas nugrimzdo užmarštin.
Dabar šią sriubą verdu aš. Ir darau tai štai taip:

Trinta porų ir bulvių sriuba

3 porai (1 pilnas poras ir 2 baltosios dalys - santykį galima keisti, bet nuo to priklauso sriubos spalva)
1 - 2 v.š. sviesto
4 - 5 bulvės
1,5 l vištienos sultinio
200 ml pieno
Žiupsnis tarkuoto muskato riešuto, druskos, pipirų

Porus smulkiai supjaustome. Puode ištirpdome sviestą, jame apkepiname porus, kol šie kiek suglemba.
Bulves supjaustome smulkiais kubeliais, sudedame į puodą prie porų.
Užpilame sultinį, pasūdome ir verdame apie 15 min, kol suminkštėja daržovės.
Išvirus, sutriname sriubą, supilame pieną ir užviriname. Beriame pipirų ir muskato, puošiame smulkintais porais ir tiekiame!

Skanaus!

sausio 24, 2010

Tikri sausainiai

Kokios mintys kyla pagalvojus apie britų penktos valandos arbatėlę? Kad ji būtinai geriama su sausainiu? Man taip pat! Ir ne su bet kokiu, o su tikru, trapiu, tirpstančiu burnoje ir kvepiančiu cukrumi bei kepintu sviestu. Tiesiog sausainių sausainiu! Taip taip - kalbu apie auksaspalvius baltu cukrumi nubertus shortbread'us :) Tai tradiciniai britų/škotų sausainukai, kepami iš vos keletos ingredientų - miltų, cukraus ir labai daug sviesto. Atrodo taip paprasta, o skonis toooks dieviškas! Jei dar nėkart jų neragavot ar nekepėt, siūlau išbandyti - paprasta, greita ir labai skanu.

Trapiems sviestiniams sausainiams (shortbread) reikia:
250 g sviesto
110 g cukraus
360 g miltų

Sviestą ištriname su cukrumi, kol gauname vientisą masę. Į ją įmaišome miltus. Turime gauti vientisą tirštą tešlą. Šiek tiek paminkome, kad gautume vientisą tešlos rutulį. Atsargiai pakočiojame, kad gautume 1 cm storio lakštą. Išpjauname norimos formos sausainius, jų viršų pabarstome trupučiu cukraus ir išdėliojame ant kepimo skardos. Leidžiame apie 20 min pastovėti.
Įkaitiname orkaitę iki 190 °C temperatūros. Sausainius kepame 15 - 20 min, kol jie iškepa ir įgauna gražų auksinį atspalvį.
Vėsiname ant grotelių.

Skanaus!
Receptas iš BBC Food

sausio 22, 2010

Pyragėliai su pesto padažu, feta ir alyvuogėmis

Tokio gėrio kaip pokutis šaldytos sluoksniuotos tešlos, ko gero, visada turite šaldytuve, taip? :) Jei ne, tikrai siūlau įgyti šį įprotį - juk tada bet kada be jokio vargo galima išsikepti saldžių, sūrių, mėsiškų ar daržoviškų pyragėlių, bandelių, pyragų... Kaskart su vis kitokiu įdaru - tokiu, kokį tąkart padiktuoja jūsų nuotaika ar šaldytuvo turinys.
Šiuos pyragėlius iškepiau "tep lep" - tiesiog iš šaldytuve turimų galiukų - pradėto indelio pesto padažo, pusės pokelio fetos ir kelių juodųjų alyvuogių. Labai norėjau dar saulėje džiovintų pomidorų, bet jų, deja, tąkart nebuvo po ranka...

Taigi pyragėliams naudojau:
pokelį šaldytos sluoksniuotos tešlos
keletą šaukštų pesto padažo
pusę pokelio gabaliukais pjaustytos fetos
porą saujų riekelėmis pjaustytų juodųjų alyvuogių
šiek tiek miltų, kuriais barsčiau kepimo skardą

Tešlą atšildžiau, šiek tiek pakočiojau lakštus. Patepiau juos pesto padažu, pabarsčiau fetos ir alyvuogių gabalėliais, susukau į "vyniotinį" ir padėjau į šaldytuvą maždaug 15 - 20 min, kad kiek sustandėtų ir būtų lengviau pjaustyti.
Atvėsintus vyniotinius supjausčiau maždaug centimetro storio riekėmis, sudėjau ant miltais pabarstytos skardos ir kepiau iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min, kol pyragėliai iškepė ir lengvai parudo.

Po to skaniai ir greitai juos suvalgėme, o dabar einu krimsti A. Bourdain'o "Virtuvės slaptai" ir svajoti apie rytdienos pietums suplanuotos guliašo sriubos aromatą!

Iki!

sausio 11, 2010

Šreko ir Grinčo sriuba

čia toks buitinis šitos žalios žalios sriubos pavadinimas galėtų būti :) Romantiškasis-orusis turėtų būti koks "pavasariškai žalia žirnelių ir romėninių salotų sriuba"...
Šiaip tai romaninės salotos joje atsirado visai netikėtai - mano planuose buvo tiesiog tikra, gryna žaliųjų žirnelių sriuba. Ja gundžiausi dar nuo vasaros, kai buvo šviežių žirnelių. Na bet tačiau mano planai vėlgi pralenkė galimybes ir sriubai atėjo laikas tik dabar - kai šaldytuve jau kurį laiką gulėjo pokelis šaldytų žirnelių, o nuo savaitgalio liko keli lapai romėninių salotų. Dar turėjau šiek tiek poro. Žaliosios dalies :)
Į trintą sriubą dėti salotos pati, ko gero, niekada nebūčiau sugalvojusi, bet neseniai "skaitytoje" žirnelių sriuboje, būtent jos buvo pritaikytos :) Taigi pabandžiau ir aš.
Sriuba turėtų patikti visiems žirnelių mėgėjams - toks grynas, salstelėjęs, žalias žirnelių skonis. Salotų praktiškai nesijaučia - gal dėl to, kad dėjau jų palyginti nedaug. Ir nors spalva tikrai primena pavasarį, sriubą galima vartoti ir žiemą, tad siūlau išbandyti :)


Žaliųjų žirnelių sriuba

Reikia:
1/4 poro
1/3 galvos romėninių salotų
400 g žaliųjų žirnelių (šviežių ar šaldytų)
1 l daržovių ar vištienos sultinio
pipirų, druskos pagal skonį
1 - 2 v.š. sviesto

Porą supjaustome smulkiai, salotas - nedideliais gabalėliais.
Puode ištirpiname sviestą, apkepiname jame porus, kol kiek paminkštėja. Tada dedame salotas ir kepame pamaišydami, kol lapeliai suglemba.
Supilame sultinį. Supilame žirnelius ir verdame apie 8 - 10 min, kol jie suminkštėja.
Sriubą pertriname ir tiekiame.

Skanaus!

sausio 09, 2010

Kiaulienos karbonadas su džiovintų abrikosų įdaru

Pagaliau laisvas šeštadienis - jokių konkrečių planų, ką veikti, kada keltis, kada kažkur išeiti ar ką padaryti. Galiu nors ir visą dieną slampinėti iš kampo į kampą su pižama, gerti vieną puodelį kavos po kito ir skaityti šeštadienio laikraščius! Tai man ir yra tikrasis savaitgalio poilsis :) Taip seniai šito laukiau - pastarosios pošventinės savaitės visiškai buvo nuvariusios mane nuo kojų! Tikrai - nei prieš šventes, nei po jų nesijaučiau tokia "be kvapo". Pastaruoju metu vienintelė mintis man nuolat besisukusi galvoj buvo "mieguuuuučio"... Taigi ir naminio kompo (įjungto) nemačiau jau baisiai seniai. Teks dabar aprašinėti istorinius savo virtuvės įvykius. Kaip, pavyzdžiui, šį karbonadą su džiovintų abrikosų įdaru, kurį gaminau dar Kalėdoms! Man ši mėsytė jau tampa tradicija - visada kepu ją per "didžiąsias" šventes. Aišku, kaskart gaunasi vis šiek tiek kitokia, bet visada valgosi labai skaniai :) Ją mėgsta net mano sesuo "nevalganti kiaulienos" (oficialiai).


Kiaulienos karbonadas su džiovintų abrikosų įdaru

Reikia:
Kiaulienos karbonado

Įdarui:
1 v.š. sviesto
1 svogūno
2 riekelių baltos duonos be plutelės
100 g džiovintų abrikosų
1 paplakto kiaušinio
smulkintų žalumynų
druskos, pipirų

Kepant:
Kelių grūdelių juodųjų pipirų
2-3 laurų lapelių
1 svogūno
vandens
2- 3 v.š. aliejaus

Kiaulienos karbonadą pjauname taip, kad gautume plokščią gabalą.
Svogūną smulkiai supjaustome. Duonos riekeles supjaustome labai smulkiais gabalėliais, džiovintus abrikosus - nedideliais kubeliais.
Keptuvėje ištirpiname sviestą, jame apkepiname svogūną, kol jis suminkštėja, tampa aukso spalvos. Nuėmus nuo ugnies suberiame duoną, abrikosus, smulkintas žoleles, plaktą kiaušinį ir gerai išmaišome mišinį. Pasūdome, papipiruojame.
Mėsą pasūdome, papipiruojame iš abiejų pusių. Ant vienos jos pusės dedame pagamintą įdarą - juo išklojame visą mėsos paviršių, tik viename krašte paliekame porą cm laisvų, kad galėtume susukti ir įdaras nepradėtų byrėti.
Vynioti mėsą pradedame nuo to krašto, ant kurio pridėta įdaro. Vynioti reikia tvirtai, kad neliktų "tarpų" mėsoje iškepus. Suvyniotą mėsą surišame arba susmaigstome smeigtukais.
Į kepimo indą įpilame aliejaus, vandens, sudedame svogūną, pipirus, lauro lapelius, pasūdome skystį, dedame mėsą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180°C įkaitintą orkaitę. Vandens kepimo inde turi būti apie 1 - 2 cm. Kepame mėsą apie 1,5 - 2 val., kol ji suminkštėja, apskrunda, o įkišus šakutę bėga baltos spalvos sultys. Kepant vis palaistome mėsą kepimo skysčiu, jei jis per daug nugaruoja - įpilame daugiau vandens.
Skanaus!

Pagal M. Berry "Klasikinę virtuvę"