spalio 29, 2009

Trinta daržovių sriuba su lašiša aka "bin Ladeno" sriuba

Tiesiog dievinu trintas sriubas... Kažkodėl jos man asocijuojasi su šiluma, švelnumu ir jaukumu. Lėkšte kreminės, šiltos, švelnaus skonio sriubos ir riekele prancūziško baguette mane labai lengva suvilioti :) Taigi pamačiusi šią sriubą "Virtuvėje Nuo...iki..." iškart nusprendžiau "virsiu".
Tiesa, kaip ir su daugeliu patiekalų, taip ir su šia sriuba teko kiek luktelėti - mano planai "virsiu/kepsiu/gaminsiu" nuolat lenkia turimo laiko ribas, todėl gaminių sąrašėlis vis ilgėja ir ilgėja... Bet štai kartą atėjo tas vakaras, kai susiruošiau virti šią sriubą. Tik nežinia, kodėl sugalvojau vietoj įprasto metalinio puodo virimui paimti stiklinį... Tikrai nežinau.
Taigi sriubytės virimas jau buvo įsibėgėjęs, beveik visi ingredientai sudėti į puodą, kai išgirdau "pokšt". Akys iškart nukrypo į puodą. Tiksliau jo gabaliukus... Nors puode, teigiama, galima virti, jis sprogo, o visa mano svajonių sriubytė išsiliejo ant plytelės. Laimei, didesnių aukų išvengėme (jei neskaičiuosime moralinių - negrįžtamai žlugusio pasitikėjimo stikliniais puodais, prarastų to vakaro vilčių valgyti dievišką sriubą ir t.t.).
Visgi, kaip sakoma, laikas užgydo visas žaizdas :) Taigi jau po kelių dienų vėl ėmiausi šios mūsuose bin Ladeno vardą įgavusios sriubytės virimo. Šįkart be nuotykių, labai sėkmingai ir skaniai :)
Man šios sriubos skonis tiesiog pasakiškas - tai TAS patiekalas, kurį tikrai visiems rekomenduočiau ir gaminčiau norėdama pavaišinti kažkuo ypatingu. Pagaminama itin greitai ir paprastai, o skonis toks...hmm...rafinuotas. Mano manymu, tai tikrai ne per skambus įvertinimas šiai sriubai. Man ji tokia ypatinga, kad norisi ją valgyti lėtai, iš porcelianinių lėkščių, sidabriniu šaukštu... Tik virti reikia ne stikliniame puode :)


Trintai daržovių sriubai su lašiša naudojau:

1 poro baltąją dalį
1 morką
3 bulves
200 g lašišos file be odos
2 v.š. sviesto
1 l daržovių sultinio
0,5 l pieno
druskos, pipirų
šlakelį citrinos sulčių
keletą šakelių krapų

Porus, morkas ir bulves supjausčiau nedideliais kubeliais.
Puode ištirpinau sviestą, jame keletą minučių pakepinau porą ir morką, sudėjau bulves, supyliau sultinį.
Viriau apie 15 min - kol išvirė visos daržovės, o tada plakikliu susmulkinau daržoves taip, kad gautųsi tyrelė.
Sausoje keptuvėje pakepinau nedideliais gabalėliais pjaustytą lašišą, apšlakstytą citrinomis sultimis.
Į sriubą supyliau pieną, pasūdžiau, įbėriau maltų pipirų, išmaišiau ir užvirinau.
Sriubą supilsčiau į lėkštes, į kiekvieną jų įdėjau po keletą gabalėlių keptos lašišos ir užbarsčiau smulkintais krapais.
Tiekiau su baguette.

spalio 27, 2009

Kiniška vištiena su žaliosiomis paprikomis

Iš tikrųjų šią vištieną gaminau dar penktadienio vakarienei - tiesiog savaitgalį niekaip neištaikiau tų kelių minučių prisėsti ir aprašyti savo virtuvinių nutikimų. Na, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad :)
Šią vištieną gaminti išmokau iš tos pačios draugės, su kuria gaminome baklažanus. Jau minėjau, kad ji tikra virtuvės deivė, nuo kurios patiekalų alpome tiek mes, tiek kinai, teigiantys, kad skanu, "kaip namuose". O mano skalėj tai aukščiausias įvertinimas :)


Kiniškai vištienai su žaliosiomis paprikomis reikia

2 vištienos krūtinėlių file
2 - 3 žaliųjų paprikų
2 skiltelių česnako
2-3 cm imbiero šaknies
2 v. š. sakės (ryžių degtinės)
Sojos padažo
Smulkaus cukraus
Kiaušinio baltymo
Druskos
Saujelės pjaustytų pavasarinių svogūnėlių
Aliejaus kepimui

Vištienos krūtinėlių file supjaustome labai siauromis juostelėmis, sudedame į dubenėlį. Įpilame porą šaukštų sojos padažo, sakės, įberiame šaukštelį cukraus, užpilame kiaušinio baltymą ir viską sumaišome. Paliekame pastovėti.
Per tą laiką, kol marinuojasi mėsa, plonais šiaudeliais supjaustome žaliąsias paprikas. Česnako skilteles ir imbierą supjaustome labai mažais gabaliukais.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, trumpai iš visų pusių apkepiname vištieną. Išėmę vištieną, į keptuvę dedame česnakus ir imbierus, supilame žaliąsias paprikas. Kepame keletą minučių, kol jos pradeda minkštėti. Tada į keptuvę vėl dedame vištieną, įpilame sojos padažo, šiek tiek vandens, pagal skonį beriame druskos, jei dar trūksta - įpilame ir daugiau cukraus, ir nuolat maišydami kepame viską kartu, kol iškepa vištienos gabaliukai. Likus porai minučių iki kepimo pabaigos įmaišome pavasarinius svogūnėlius.
Tiekiama su virtais ryžiais.

P.s. jei neturite sakės, ją galima pakeisti šlakeliu baltojo sauso vyno.

spalio 20, 2009

Viduržemio jūros virtuve dvelkiantys paplotėliai

Arba all purpose paplotėliai su mozzarella, juodosiomis alyvuogėmis ir pomidorais.

Superinis užkandis tiek skoniu, tiek gaminimu. Paplotėliams naudojama tokia pati tešla kaip kepant quiche'ą (lietuvių liaudyje vadinamą baisiu žodžiu "kyšas"), tad paruošus daugiau tešlos galima iškepti net kelių rūšių užkandžių. Kadangi įdarui naudojamų pomidorų, sūrio, alyvuogių dažniausiai lieka, iš jų galima padaryti vėrinukų. Žodžiu, labai gera išeitis, kai reikia/norisi greitai paruošti keletą skirtingų, skanių ir tarpusavyje derančių užkandžių.


Tešlai reikia:
175 g miltų
90 g sviesto
~ 2 v.š. vandens

Įdarui:
~ 3 v.š. pesto padažo
2-3 pomidorų
juodųjų alyvuogių be kauliukų
125 g mozzarellos
2-3 smulkintų česnako skiltelių
žiupsnio raudonėlio

Tešlos paruošimas: miltai suberiami į dubenį, įdedamas sviestas ir trupinamas pirštais, kol susidaro trupinėliai. Įpilamas vanduo ir užminkoma tešla. Tešla apie pusvalandį palaikoma šaldytuve.

Įdaro paruošimas: kol šąla tešla, plonomis juostelėmis susipjaustome pomidorus, mozzarella, susmulkiname alyvuoges. Sumaišome pesto padažą su česnakais ir raudonėliu.

Paplotėlių paruošimas: ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiojame apvalų 3-5 mm storio tešlos lakštą. Iš tešlos lakšto išspaudžiame apskritimus (tam naudojau puodelį). Apskritimų kraštelius šiek tiek užlenkiame.
Paplotėlius patepame pesto padažu, užbarstome alyvuogių, uždedame pomidoro, sūrio. Kepame apie 200°C orkaitėje apie 15 - 20 min: kol tešla parunda, o sūris išsilydo.

Man šie paplotėliai skaniausi šilti.

Recepto šaltinis: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

spalio 17, 2009

Tofu salotos su pomidorais

Sojų varškę, tofu, buvau valgiusi vos keletą kartų. Ir visus nesėkmingai - nė viename patiekale jos skonis nesužavėjo ir nuoširdžiai nesuprasdavau, kodėl ją visi taip dievina. Nuvykusi į Japoniją išsikėliau sau mini užduotėlę - kai tik pasitaikys proga, ragauti tofu, ir tada jau galutinai nuspręsti - skani ji man ar ne :) Nors Japonija ir nėra tofu tėvynė, visgi tofu valgoma čia dar nuo VIII a. ir yra neatsiejama virtuvės dalis. Taigi turėjau tikrai puikią progą išragauti įvairių tofu rūšių, paruošimo būdų ir suprasti, kad ji man net labai patinka :) O kas man patinka, tą ir pati noriu gaminti. Todėl dar atostogų metu interneto platybėse išsikapsčiau tofu salotų su pomidorais receptą. Įvertinom jį labai tiegiamai :)




Tofu salotoms su pomidorais reikia:

~ 200 g šilkinio tofu (taip vadinama dėl pagaminimo būdo ir minkštos, švelnios tekstūros)
2 dideli pomidorai
1 skiltelė česnako
3 v.š. sojos padažo
1 v.š. mirino (labai saldaus ryžių vyno)
1 v.š. sezamų aliejaus
1 v.š. ryžių acto

Pomidorus supjaustome riekelėmis, o tofu kubeliais. Viską išdėliojame ant lėkčių, kuriose tieksime. Labai smulkiai supjaustytą česnaką sumaišome su sojos padažu, mirinu, sezamų aliejumi ir ryžių actu. Gautu padažu apšlakstome pomidorus ir tofu.

P.s. jei neturite mirino, jį galima keisti cukrumi. Santykis 1 v.š. mirino = 1 a.š. cukraus.

Recepto idėja: about.com

spalio 15, 2009

Obuolių pyragas

"Mėgstamiausias vaikų kepamas pyragas", kaip sako mano mama :) Kad mes su sese vis dar vaikai, sutiktų ne kiekvienas, bet dėl pyrago daug kieno nuomonė panaši: purus, kiek drėgnokas pagrindas, daug obuolių, lengvas abrikosų poskonis.


Šiam obuolių pyragui reikia:

100 - 125 g sviesto
125 g cukraus
2-3 kiaušinių
žiupsnelio druskos
200 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. pieno
500 - 700 g obuolių
2 v.š. abrikosų džemo

Sviestą išsukame, į jį paeiliui įmaišome cukrų ir kiaušinius, su kepimo milteliais sumaišytus miltus, pieną.
~ 28 cm skersmens kepimo formą ištepame sviestu, į ją sukrečiame pyrago tešlą, išlyginame.
Obuolius perpjauname pusiau ar į 4 dalis, nulupame, išimame sėklytes. Obuolių gabaliukus (jų nuluptąją pusę), keletą kartų išligai įpjauname. Sudedame obuolių gabaliukus ant pyrago viršaus įpjautąja dalimi į viršų.
Kepame pyragą apie 40 min iki 175 - 200°C įkaitintoje orkaitėje.
Abrikosų džemą sumaišome su šaukštu vandens, šia tyrele aptepame ką tik iš orkaitės ištrauktą pyragą. Tiekiame atvėsusį. Skanaus!

P.s. Pyrago tešla formoje išklojama labai plonu sluoksniu, tačiau kepant stipriai iškyla ir pyragas gaunasi visai nemažas.

Recepto šaltinis: Konditerija

spalio 13, 2009

Aštrūs kiniški baklažanai

Ech, namai namučiai... Kas čia per sutiktuvės? Šaltis, lietus, spalio viduryje pranašaujama šlapdriba, nuo šalčio ir vėjo žvarbstančios rankos, kuriose sunku išlaikyti net šiltos kavos puodelį, kolegų pasakojamos siaubo istorijos apie + 15°C namuose ar darbe... Laimei, iš atostogų prisivežiau devynias galybes teigiamų emocijų ir įspūdžių, kurie ir tokiu oru šildo... Nepamenu, kada paskutinįkart taip gerai ilsėjausi – totali ramybė, atsipalaidavimas, malonus žinojimas, kad visas laikas tavo, kad tai, ko nepadarei šiandien tikrai galėsi padaryti rytoj... Ech...buvo gera :) Sakau didelį AČIŪ savo atostogų organizatoriui ir kompanionui :) Juk svarbiausia ne kur atostogauji, o su kuo... Taigi ačiū Tau labai...
Kulinarinių įspūdžių taip pat parsigabenau. Po truputį sudėliosiu juos ir į šio tinklaraščio puslapius. Pradėsiu nuo kiniškų baklažanų receptuko, kurį man „kulinarinės pamokėlės“ metu atskleidė viena kinė. Buvo super vakaras – sukomės kartu virtuvėje, ji, aišku, dirigavo visam paradui, o aš tik žiūrėjau laiminga, kaip atsiranda vienas patiekalas po kito ir dėjausi viską į galvą: „aha.... į šitą dedam to, į kitą ano..., čia pamarinuojam, čia kepam iš karto“. Bet svarbiausia - gaminam atsipalaidavę ir geros nuotaikos, nesukam sau galvos, jei netikėtai baigiasi koks ingredientas, žiūrim į procesą kūrybingai ir galvojam, kuo galima pakeisti vieną ar kitą produktą. Juk tai ir yra gaminimo malonumas, ane? :)






Taigi nuostabiesiems aštriesiems baklažanams reikia (viską, aišku, iš akies darėm ir darau, tad proporcijos apytikslės):

2 vidutinio dydžio baklažanų
2 – 3 skiltelių česnako
kelių šaukštų sojos padažo
1-2 a.š. kochujang (kochudžan - korėjietiškos čili pipiriukų ir sojos pupelių pastos)*
1-2 a.š. sultinio miltelių
1 v.š. labai smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų
druskos
poros šaukštų aliejaus kepimui
~ pusės puodelio vandens

Baklažanus supjaustome į 6 – 8 gabaliukus, odelėje padarome įpjovimus, apibarstome baklažano gabalėlius druska ir paliekame keliolikai minučių.
Česnaką labai smulkiai supjaustome.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame prieš tai nusausintus baklažanus ir vis pavartydami kepame, kol gerokai apskrunda ir pradeda minkštėti (kokias 6 min., sakyčiau).
Tada dedame į keptuvę česnaką, pilame sojos padažą, įbarstome sultinio miltelius, pilame vandens, kepame nuolat maišydami. Vandenį reikia pilti po truputį, nes keptuvėje turi būti tik šiek tiek skysčio, kad baklažanai nepradėtų svilti.
Baigiant kepti, supilame svogūnėlius, dar pakepame porą minučių ir tiekiame su virtais ryžiais. Skanaus!


*Jei neturite šios pastos, galite tieisiog dėti labai smulkiai pjaustytus 1-2 čili pipiriukus. O Gegužės mėn. "Virtuvėje Nuo...iki..." buvo toks aitriųjų pipiriukų pastos receptas: 5 skilteles smulkiai pjaustyto česnako apkepinti 1/2 puodelio aliejaus. Į aliejų dėti pusę kilogramo smulkiai pjaustytos aitriosios paprikos, 30 g cukraus. Ant silpnos ugnies troškinti pusvalandį. Dar nebandžiau šio receptuko, bet kai išsemsiu savo kochujang atsargas, imsiuos šios pastos gamybos :)