gruodžio 27, 2009

Aguonų tortas su persikais ir spanguolėmis


Štai toks tortas puikavosi ant mūsų kalėdinio stalo :) Labai skanus ir kalėdiškas, sakyčiau, tortas ir aš baisingai didžiuojuosi savimi jį iškepusi! :) Va taip! Aišku, iki pat to laiko, kol prapjovėme tortą, man drebėjo kinkos ir kirbėjo mintis "nagi nagi...ką gi rasime ten viduje...?" ir bekepdama jį jau daugybę kartų buvau pradėjusi gailėtis, kad kaip kokia kvaiša tokiu atsakingu atveju kaip Kalėdų tortas nusprendžiau "paimprovizuoti" užuot ramiausiai išsirinkusi kokį receptą, vedžiojusi jį knygoje pirštuku ir step-by-step įgyvendinusi visus nurodymus. Na bet posakis "kas nerizikuoja - tas negeria šampano!" šiuo atveju tinka beveik 100 proc. :) Šampano ar šiaip kokio šampanizuoto vyno per šias Kalėdas taip ir neišgėriau, bet tortas super super super!!! Ir jums labai rekomenduoju.. Jei ne Naujiesiems metams, tai bent kitoms Kalėdoms ;)
Sakyčiau, kad jį iš principo nesudėtinga padaryti - nereikia nei kremų gaminti, nei blynų pjaustyti, nei pertepinėti, nei šiaip kokių žingsnių daryti, kurie torto gaminimą paprastai padaro labai ilgu procesu. Šitas tortas kaip tik labai gera išeitis, kai neturite laiko ilgam gaminimui.
O man kinkos kepant drebėjo todėl, kad ant torto pagrindo supilta aguonų masė buvo tokios "sriubytės" pavidalo ir jau galvojau, kad mano visas tortas išplauks!!! Bet, kaip matot, "sriubytė" valandą pakepus tapo gražiu tortu :) Todėl tikrai drąsiai rekomenduoju receptą ir jums!

Aguonų tortas su persikais ir spanguolėmis

175 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
180 g cukraus
pakelis vanilinio cukraus
250 g sviesto
4 kiaušiniai
2 a.š cukatų arba nutarkuota 1/2 apelsino žievelės
125 g aguonų
2 v.š. krakmolo
2 v.š. maltų džiūvėsėlių
2 v.š. abrikosų uogienės
konservuotų persikų puselių
saujelės spanguolių

Miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, suberiame ant lentos, viduryje padarome duobutę. Į ją beriame šaukštą cukraus, vanilinį cukrų, įpilame porą šaukštų vandens ir su dalimi miltų užminkome minkštą tešlą.
Uždedame 125 g gabaliukais pjaustyto sviesto ir su likusiais miltais užminkome tešlą.
Tešla išklojame 26 cm skersmens kepimo formos (nuimamais kraštais) dugną ir sieneles (kelių cm aukščio). Dugną subadome šakute ir pašauname į karštą orkaitę 15 min.
Likusį sviestą išsukame su cukrumi, kiaušinių tryniais. Įmaišome cukatus, aguonas, krakmolą ir džiūvėsėlius. Kai masė jau gerai išsukta, atsargiai įmaišome iki baltų putų išplaktus baltymus.
Gautą masę tepame ant iškepto torto pagrindo. Kepame vidutinio karštumo orkaitėje apie valandą - tol, kol užpilta masė sukietėja ir pagelsta.
Atvėsusį pyragą aptepame abrikosų uogiene, puošiame konservuotų persikų skiltelėmis ir spanguolėmis.
Skanaus!
P.s. Tortą rekomenduoju puošti tą pačią dieną, kai planuojate tiekti, kad vaisiai neapdžiūtų. Jei neturite tokios galimybės, tada galima papuošti ir iš vakaro, o tortą aplieti žele.

gruodžio 24, 2009

Quiche. Su pievagrybiais ir porais.


Visas skolas reikia grąžinti, visus pažadus įvykdyti...iki Kalėdų! :) Taigi:
- Sau duotą pažadą pasidalinti skrudintų migdolų receptuku su Jumis, jau ištęsėjau.
- Savo tinklaraščiui seniai seniai (tiksliau, kiekvieną savaitgalį nuo pat pradžių...) žadėtą viršelį taip pat ištęsėjau :)
- kažkada kažkam daugiau kiniškų patiekalų receptų - jau turim!
Buvo likęs tik vienas... quiche..!
Kaip tyčia, tiksliau, kaip visada kai to labiausiai reikia, nuotraukytė ir vėl (!!) gavosi visai neparadinė ir tik po ilgų derybų nusprendžiau nekreipti į tai dėmesio ir visgi papasakoti apie quiche. Juolab, kad jis tikrai skanus ir suvalgius gabalėlį ar porą, visada norisi daugiau:


Quiche su pievagrybiais ir porais

Tešlai
175 g miltų
90 g sviesto
2 v.š. vandens

Įdarui
100 g pievagrybių
1/3 poro
2 v.š. sviesto
2 paplakti kiaušiniai
250 ml grietinėlės
100 g smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio
druskos, pipirų

Tešlos paruošimas: miltai suberiami į dubenį, įdedamas sviestas. Miltai su sviestu trupinami pirštais, kol susidaro trupinėliai. Įpilamas vanduo ir užminkoma tešla. Apie pusvalandį palaikoma šaldytuve.
Įdarui: pievagrybius supjaustome plokštelėmis, porą smulkiai. Keptuvėje išlydom sviestą, jame kepiname porus kol suminkštėja, tada suberiame pievagrybius ir taip pat apkepiname. Pasūdome ir pabarstome pipirais pagal skonį.
Paplaktus kiaušinius, grietinėlę ir tarkuotą sūrį sumaišome.
Tešlą iškočiojame taip, kad tilptų į 26 cm skersmens kepimo indą ir susidarytų kelių cm aukščio kraštelis.
Įklojame tešlą į kepimo indą ir dugną subadome šakute. Užklojame ant tešlos kepimo foliją, ant viršaus užberiame keramikinių pupelių (ar paprastų makaronų/ryžių, jei jų neturite) ir šaunante į įkaitintą orkaitę 10-15 min.
Po 10 - 15 min nuimame foliją su pupelėm/makaronais/ryžiais ir toliau kepame pagrindą dar kokių 10 min.
Po to ant pagrindo sudedame apkepintus pievagrybius ir porus, užpilame kiaušinių/sūrio/grietinėlės mišinį.
Šauname į orkaitę ir kepam dar apie pusvalandį.
Skanaus! O aš išpildžiusi visus pažadus, bėgu švenčių švęst ir Kalėdų senelio laukt! ;)

gruodžio 23, 2009

Skrudinti migdolai

Pagaliau tikrosios Kalėdos atkeliauja ir į mano tinklaraštį... Nors jau buvau visai išsigandus, kad kaip kokia pažadukė neišpildysiu savo pažado dar iki Kalėdų blog'e paskleisti šių nuostabių migdolų aromato... Tai išseko migdolų atsargos ne tik namie, bet ir prekybos centruose (???!!! - niekada pati nepatikėčiau, kad parduotuvėje gali nebūti migdolų! Ir dar prieš Kalėdas.. čia tas pats kas nebūtų kokių aguonų ar dar ko itin kalėdiško!!! arba kiaušinių prieš Velykas). Tai neatlaikiusi konkurencijos eilėje prie orkaitės, turėjau užleisti vietą sesės imbieriniams sausainiukams, tai dingo internetas.... Va tada jau tikrai maniau, kad viskas - jokių migdolų mano blog'e. Bent jau iki Kalėdų. Nu bet įveikę visas kliūtis migdolai pagaliau čia.... :) Manau, visiems, vis dar sukantiems galvas, ką padovanoti, šie migdolai bus puiki Kalėdų dovanų idėja - labai lengvai ir greitai pagaminami, o gražiai supakuoti tampa tikrai gražia, skania, kvapnia ir, svarbiausia, šilta dovanėle... Na, o, jei dovanėlės jau suplanuotos ir sukomplektuotos, tada tiesiog palepinkite šiais migdolais save ar svečius... :)

Skrudinti migdolai

1 kiaušinio baltymas
2 v.š. baltojo cukraus
3 v.š. rudojo cukraus
3 a.š. cinamono
400 g migdolų

Migdolus nuplauname ir paliekame nuvarvėti.
Kiaušinio baltymą su 1 šaukštu baltojo cukraus plakame iki standžių putų.
Į išplaktą baltymą įmaišome likusį baltąjį cukrų, rudąjį cukrų, cinamoną. Įmaišome drėgnus migdolus - jie turi būti gerai padengti baltymo mase.
Beriame migdolus į kepimo indą (naudoju stiklinį ar keramikinį, nes prie jo ne taip limpa) ir statome į iki 100 - 120 °C įkaitintą orkaitę. Kepame 50 - 60 min, maišydami kas 10 - 15 min, kol baltymas sukietėja.

Skanaus ir gražių artėjančių švenčių!

gruodžio 21, 2009

Šernienos troškinys

Ar jūs galit tuo patikėti...? :) Aš tai pati netikėjau, kad vos prieš gerą savaitę pirmą kartą gaminusi stirnieną, tuoj vėl turėsiu progą gaminti žvėrieną!! Keli stirnienos kauliukai vis dar laukia savo eilės patekti į sriubą, bet šįkart gaminau ne ją, o šernieną, kuri iki manęs atkeliavo lygiai tokiais pat pažįstamos keliais. Šernienos buvau kartą valgiusi, kažkada vaikystėj - atsiminiau tik tiek, kad buvo skanu (arba bent jau neprisiminiau nieko blogo :) ) ir viskas... Vėl gi - jokios konkrečios nuovokos, ką su šerniena veikti. Tiesa, gamindama stirnieną, jau apsišviečiau, kad "bazinis" žvėrienos prieskonis - kadagio uogos, žinojau, kad tikrai ir vėl marinuosiu raudonajame vyne ir t.t. Dar žinojau, kad tikrai noriu troškinti, nes kažkaip imtis kepti tokią menkai pažįstamą mėsą man vis dar baisu. Žodžiu, padėtis buvo šiek tiek "tikresnė" nei anąkart, bet nedaug... :)
Nu o kadangi nemėgstu valgyti to paties per tą patį, labai nenorėjau, kad šernienos troškinys bent kažkuo primintų mano stirnieną, todėl nusprendžiau, kad šįkart į marinatą nedėsiu jokių citrusų, kad ir kaip jie būtų vežę stirnienoje. Gamindama rėmiausi BBC Food receptu. Išties tokiu stiliumi marinuotą mėsą buvo siūloma kepti, bet aš šiek tiek įkišau savo trigrašį ir, kaip minėjau, ryžausi gaminti troškinį.


Šernienos troškinys

800 g šernienos, supjaustytos 3-4 cm gabalėliais

Marinatui

300 ml sauso raudonojo vyno
2 lauro lapai
2 a.š. čiobrelio
šakelė rozmarino
5 gvazdikėliai
3 smulkintos/spaustos česnako skiltelės
6 juodųjų pipirų grūdeliai
1 v.š. sugrūstų kadagio uogų

Troškiniui

2 v.š. aliejaus
1 svogūnas
1 morka
250 g pievagrybių
150 ml sauso raudonojo vyno
300 ml jautienos sultinio
2 v.š. pomidorų padažo
2 v.š. miltų
Druskos, maltų juodųjų pipirų - pagal skonį
Petražolių

Marinatui sumaišome visus ingredientus, sudedame į jį šernienos gabalėlius ir, laiks nuo laiko pamaišydami, marinuojame šaldytuve 24 val.
Išimame mėsą iš marinato, gerai nusausiname. Marinatą perkošiame ir atidedame.
Troškintuve įkaitintame aliejuje iš visų pusių apkepiname šernienos gabaliukus. Kai visa mėsa apkepinta, sudedame smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepiname keletą minučių kartu su mėsa.
Supilame marinatą, įmaišome su miltais sumaišytą pomidorų padažą. Gerai išmaišome, pakepame viską keletą minučių.
Pilame vyną, sultinį ir užviriname. Uždengę troškiname valandą ar pusantros.
Morką supjaustome stambokais gabalėliais, pievagrybius į 2 ar 4 dalis. Sudedame į troškinį morkų gabaliukus, patroškiname apie 2o min. Tada dedame pievagrybius ir troškiname dar 15 min.
Pabaigoje pagal skonį pasūdome ir papipiruojame. Papuošiame petražolėmis ir tiekiame su bulvių koše.
Skanaus!

gruodžio 20, 2009

Tofu troškinys su daržovėmis

Pagaliau įsijungiau kompą!!! Pastarąją savaitę jį matydavau tik darbe, o namie mintį papildyti blog'ą vis nurungdavo noras miegoti... Kokie 7:0 tinklaraščio nenaudai, jei reikėtų prisiminti šios savaitės suvestinę. Į virtuvę per šį tylų laiką užsukdavau dar ir kaip dažnai, taigi dabar svarbiausia tik surasti laiko, kada viską papasakoti čia :) Juk darbų kuo toliau, tuo daugiau.... Dar reikia ir kelias skanias kalėdines dovanėles iškepti, kurias labai tikiuosi dar iki švenčių spėsiu nupasakoti blog'e.
Šįkart visgi nekalėdiškas patiekalas - tofu troškinys su daržovėmis. Gaminau jį visai atsitiktinai. Tiesiog labai netikėtai, bet lauktai man į rankas pakliuvo mažytis pokelis shiitake grybų, kuriuos, be abejo, reikėjo kaip nors skaniai suvartoti :) Jų buvo viso labo apie 100 g, tad, pamaniau, protingiausia bus įdėti į kokį troškinį. Gaminau vakarienę, todėl nenorėjau jokio sunkaus maisto, o mano draugas labai mėgsta tofu, tad sukurpiau tofu ir daržovių troškinuką.



Tofu troškinys su daržovėmis

1 pakelis (350 g) kietojo tofu
1 geltonoji paprika
1 morka
1 poro lapas
100 g shiitake grybų
3 cm tarkuotos imbiero šaknies
2 v.š. sezamų aliejaus

Tofu marinatui

3 v.š. sojos padažo
3 v.š. sakės (arba sauso balto vyno, pvz.)
trinta/smulkiai pjaustyta česnako skiltelė

Visas tofu marinato sudedamąsias dalis sumaišome. Tofu supjaustome nemažais keturkampiais gabalėliais ir sudedame į marinatą, atsargiai pamaišome. Paliekame pastovėti kokių 20 min.
Papriką supjaustome juostelėmis, morką storokais griežinėliais, shiitake - į keletą dalių. Susmulkiname poro lapą.
Didelėje keptuvėje įkaitiname sezamų aliejų. Sudedame morkos griežinėlius, papriką, imbierą ir maišydami ant stiprios ugnies kepame keletą minučių, kol morkos apkepa, o paprikos kiek sumikštėja. Dedame shiitake grybus, taip pat maišydami kepame keletą minučių, tada sudedame iš marinato išgriebtą tofu, atsargiai įmaišome į troškinį. Porą minučių pakepus, supilame marinatą, pabarstome smulkintu poru, pakaitiname porą minučių ir tiekiame su virtais ryžiais.

gruodžio 09, 2009

Japoniški baklažanai



Iki pabuvojimo Japonijoje baklažanai man asocijuodavosi su "šiltais Europos kraštais ir netolima Europos kaimynyste". Aišku, buvau valgiusi baklažanų kinų restoranuose, bet vis tiek nemaniau, kad jie Azijoje būtų kažkokia kultine ir dažnai sutinkama daržove. Ir, jei būtų reikėję galvoti, su kuo paruošti baklažanus, tai ant "liežuvio galo" būtų buvę europietiški skoniai, tikrai ne Azijos virtuvės. Kelionė į Japoniją pakoregavo šias mano nuostatas - turėjau progą paragauti baklažanų įvairiam amplua, o savo nuostabiojoj "Sushi and Traditional Japanese Cooking", dėl kurios čia jau ne kartą krykštavau, radau skanų labai japonišką baklažanų ruošimo receptuką:

Baklažanai su miso padažu

2 dideli baklažanai
1 aitriojo pipiriuko (šviežio ar džiovinto) ar 1 a.š. džiovintos aitriosios paprikos
3 v.š. sakės
3 v.š. mirino
3 v.š. cukraus
2 v.š. sojos padažo
3 v.š. miso miltų
6 v.š. sezamų aliejaus
Druskos baklažanų pabarstymui

Baklažanus supjaustome riekelėmis, pabarstome juos druska ir paliekame 15 - 20 min pastovti. Nupilame išsiskyrusį skystį.
Keptuvėje įkaitiname sezamų aliejų, suberiame (pjaustytus) aitriuosius pipiriukus. Sudedame baklažanus, kepame juos 8 min, kol suminkštėja.
Sumažiname ugnį ir supilame iš sakės, mirino, cukraus ir sojų padažo padarytą mišinį. Pamaišydami kepame keletą minučių.
Sudedame miso miltus, įpilame keletą šaukštų vandens ir maišydami kepame dar keletą minučių.

Tiekiame su ryžiais.

P.S. Baklažanus reikia kepti labai stipriai įkaitusiame aliejuje - tada jie neprisigers riebalų.

gruodžio 07, 2009

Cukatai


Pagaliau ir į mano blog'ą pasibeldė kiek žiemiškesnis įrašas. Esu iš tų, kuriems Kalėdos kvepia mandarinais, todėl ir cukatų virimas man pats žiemiškiausias užsiėmimas :) Beveik kaip imbierinių kalėdinių meduoliukų kepimas. O supilti į simpatišką stiklainiuką ir perrišti mielu banteliu, cukatai gali tapti gražia kalėdine dovanėle gaminančiam-kepančiam ar tiesiog smaližiaujančiam draugui :)

Apelsinų žievelių cukatai

4-5 apelsinų žievelės
1,5 stiklinės cukraus
1 stiklinė vandens

Iš apelsinų žievelių pašaliname kuo daugiau baltosios dalies. Joje telkiasi visas apelsino "kartumas", todėl svarbu gerai pasistengti :)
Išskobtas apelsino žieveles supjaustome smulkučiais gabalėliais.
Puode kaitiname vandenį su cukrumi, kol pastarasis ištirpsta. Suberiame į sirupą žieveles ir paverdame kokių 15 min.
Supilame į švarų, gražų užsukamą stiklainiuką. Atvėsinę laikome šaldytuve ir savo įviarius pyragus, sausainius, blynelius džiuginame cukatų kompanija :)

P.s. galima naudoti ir džiovintas apLEsinų (jau nusprendžiau nebetaisyti tų sumėtomų raidžių :) ) - tiesiog jas prieš tai reikia išmirkyti vandenyje, kad suminkštėtų, o toliau - pagal instrukcijas :)

gruodžio 05, 2009

Stirnienos troškinys

Vakar apturėjau rimtą kulinarinį įvykį: ne tik pirmą kartą gaminau, bet ir apskritai pirmą kartą valgiau stirnieną! Kadangi su stirniena susidūriau pirmą kartą gyvenime ir nė neįsivaizdavau, kokio skonio ji yra, su kuo ruošiama, gamindama šį patiekalą, turiu pripažinti, tikrai šiek tiek nerimavau: ar tikrai viskas pavyks, ar bus skanu, ar neteks šio patiekalo laukiančiam valgytojų būriui nusivilti ir t.t. Na, bet viskas pavyko tiesiog nuostabiai - visi buvo sužavėti tiek pačios mėsos skonio, tiek troškinio recepto. Jei dar kada pasitaikys laimė gaminti stirnieną, tikrai tikrai gaminsiu pagal tą patį receptą!
Stirniena mūsų namuose atsirado labai netikėtai - tiesiog vienos "giminaitės giminaitis" medžioja, ji pati nėra didžiausia virtuvės mylėtoja, todėl misiją paruošti stirnieną patikėjo man :) Aš, aišku, dėl to juodai apsidžiaugiau, nors, kaip minėjau, iki šiol jokių kontaktų su žvėriena neturėjau ir net neįsivaizdavau, kaip ją gaminti. Kulinarinėse knygose žvėrienos skyreliuose geriausiu atveju peržiūrėdavau paveikslėlius, nes tikrai nesitikėjau, kad kada kažką panašaus gaminsiu.
Stirnienos recepto ieškojau savo mėgstamiausioj, patikimiausioj ir visokioj kitokioj "-iausioj" M. Berry "Klasikinėj virtuvėj". Iki šiol dar nė karto nenusivyliau jos receptais, tad, pamaniau, ir žvėrienos receptas turi būti tikrai geras. Kaip paruošti stirnieną, šioje knygoje neradau, bet iš kelių elnienos ruošimo receptų susirankiojau tai, kas atrodė geriausia, kitose knygose pasiskaičiau apie žvėrienai naudojamus prieskonius ir gaminau va taip:

Stirnienos troškinys "M. Berry motyvais"

1.5 kg stirnienos be kaulo, pjaustytos 2.5 cm dydžio kubeliais
2 v. š. aliejaus
1 žiedais pjaustytas svogūnas
8 salierų stiebai (supjaustyti storais griežiniais)
150 ml sultinio
1 kaupinas v.š. miltų
2 morkos (supjaustytos stambiais gabalais)
Druskos, pipirų
Pluoštelio petražolių

Marinatui:
300 ml sauso raudonojo vyno
2 v. š. aliejaus
1 apelsino žievelė (nuskusta oranžinė jos dalis)
1 citrinos žievelė (nuskusta geltonoji dalis)
2 a. š. traiškytų kadagio uogų
6 juodųjų pipirų grūdeliai
1 smulkinta česnako skiltelė
1 a. š. čiobrelių

Marinatui dideliame, uždengiamame dubenyje sumaišome visus ingredientus.
Sudedame į jį kubeliais pjaustytą stirnieną, pamaišome, kad marinatas apsemtų visą mėsą. Uždengiame ir pastatome į šaldytuvą porai dienų. Karts nuo karto pamaišome.
Išsimarinavusią mėsą išimame iš marinato. Marinatą perkošiame.
Dideliame, karščiui atspariame troškintuve įkaitiname aliejų, jame vartant apkepiname stirnienos gabaliukus ir svogūną. Apkepusią mėsą išimame kiaurasamčiu iš kepimo skysčio ir atidedame.
Į troškintuvą dedame pjaustytus salierus, uždengiame ir patroškiname keletą minučių, kad šie kiek suminkštėtų. Išgriebiame salierus ir padedame prie mėsos.
Į kepimo skystį suberiame miltus, maišant minutėlę pakepame. Supilame sultinį, perkoštą marinatą ir viriname, kol padažas sutirštėja, tampa vientisos konsistencijos.
Į troškintuvą dedame mėsą ir salierus, užviriname troškinį ir dedame į įkaitintą orkaitę. Uždengę troškiname apie valandą.
Sudedame morkas, pagal skonį pasūdome, pabarstome pipirais ir uždengę statome atgal į orkaitę dar pusvalandžiui arba kol mėsa ir morkos visiškai išsitroškina.
Tiekiame apibarstę pjaustytomis petražolėmis, su orkaitėje apskrudintomis virtomis bulvėmis.

Skanaus!

gruodžio 02, 2009

Su medumi ir Provanso žolelėmis marinuotos juodosios alyvuogės

Kas mane pažįsta, tikrai žino mano aistrą juodom marinuotom alyvuogėm. Ir ne bet kokiom, o visiškai pakeitusiom savo įprastą skonį, įgavusiom salsvą prieskonį, pagardintom geru žiupsniu pietų Europos šalyse augančių žolelių... Ilgą laiką mėgavausi tokiomis alyvuogėmis vienoje Vilniaus vyninėje, bet visą laiką kirbėjo mintis ir pačiai pasigaminti. Pabandžiau ir pavyko :) Jos tiesiog dieviškos!!!
Visa recepto "paslaptis" sudėta į įrašo pavadinimą, bet galiu ir tiksliau išvardyti :)


Su medumi ir Provanso žolelėmis marinuotoms alyvuogės

70 ml alyvuogių aliejaus
1 - 2 a. š. medaus
1 - 2 a. š. Provanso žolelių (rozmarinas, raudonėliai, bazilikas, čiobreliai, dašiai, šalavijas...)
Šlakelio citrinos sulčių

Indelio juodųjų alyvuogių be kauliukų

Švariame užsukamame inde gerai išmaišome alyvuogių aliejų su medumi. Įpilame citrinos sultis, suberiame prieskonines žoleles.
Į paruoštą marinatą dedame alyvuoges. Indelį užsukame, pavartome, kad marinatas tikrai apsemtų visas alyvuoges, ir statome į šaldytuvą.
Alyvuoges valgyti galima jau po keleto valandų. Marinate jas laikyti galima ir keletą dienų, o tą patį marinatą galima naudoti keletą kartų.

Tai, per kiek laiko išsimarinuos alyvuogės, lemia marinato intensyvumas/stiprumas, kurį reguliuojame keisdami ingredientų proporcijas.
Skanaus!

lapkričio 26, 2009

Spurgytės


Ar gi galima jų nemėgti? :) Mažytės, minkštutės ir tiesiog tirpte tirpsta burnoje... O jei dar paruošiamos per 5 min, gaminant nereikia "terliotis" rankų... Galima gaminti su paprasta varške, ricotta ar net lydytu sūreliu... Mane su šiom spurgytėm sieja meilė nuo pirmo kąsnio, tad jų privalumus galėčiau dar vardinti ir vardinti... Bet geriau jau kartą paragauti, nei šimtą paskaityti ar pažiūrėti.

Taigi spurgyčių receptas:

220 g varškės, ricotta'os ar lydyto sūrelio
170 g miltų
2.5 v.š. cukraus
1.5 a.š. kepimo miltelių
2 kiaušiniai
2 v.š. medaus
Truputis vanilės ar vanilinio cukraus

Aliejaus virimui
Cukraus pudros spurgyčių pabarstymui

Tai toks yra originalus receptas. Kadangi Lietuvoje standartinės varškės, ricotta'os pakuotės būna kitokio dydžio, gamindama visada laikausi principo "miltų 1/4 mažiau nei varškės". Kitų ingredientų kiekius irgi atitinkamai šiek tiek pakoreguoju.

Dubenyje sumaišau kiaušinius ir medų. Po to įmaišau cukrų ir vanilę. Gerai išsukus, dalimis beriu miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Pabaigoje sudedu varškę, lengvai išmaišau (taip, kad tešloje vis dar matytųsi nedideli jos gabalėliai).
Gilioje keptuvėje ar puode įkaitinu aliejų.
Tešlą semiu valgomuoju šaukštu ir leidžiu į verdantį aliejų. Virdamos spurgytės stipriai pučiasi ir įgauna gražią glotnią formą.
Pavirus keletą minučių, spurgytės apverčiamos, kad parustų ir kitas jų šonas.
Iš aliejaus išgriebtos spurgytės atvėsinamos ir pabarstomos cukraus pudra.

Skanaus!

Pagal about.com

lapkričio 23, 2009

Lašiša su teriyaki padažu

Išties įrašas turėtų vadintis tiesiog "teriyaki padažas", nes būtent jį ir turite pasigaminti. Padaže galima marinuoti ne vien lašišą, bet ir pvz., vištieną. Na bet kadangi aš pamarinavau lašišą, tai lai tai būna apie lašišą su teriyaki padažu.

Pagaminama labai paprastai, tik, mano asmenine nuomone ir skoniu, ruošiant teriyaki padažą labai svarbu nepadauginti saldumo: cukrus jokiu būdu neturi dominuoti. Turi būti tik saldumo prieskonis, o ne cukraus skonis. Todėl rekomenduoju tiksliai laikytis padažo proporcijų, o ne vadovautis nuostata "pusė šaukšto ten ar šen" :).

Lašiša su teriyaki padažu

4 lašišos file gabalėliai su oda

Teriyaki padažui

3 v.š. sojos padažo
3 v.š. sakės
3 v.š. mirino
1 v.š. cukraus

Visus padažo ingredientus sumaišome keptuvėje ir kaitiname, kol ištirpsta cukrus. Atvėsiname.
Lašišos file gabalėlius apipilame padažu ir paliekame pusvalandį pasimarinuoti.
Įkaitiname keptuvę, dedame ant jos iš jos padažo išimtą lašišą. Kepame lašišos gabalėlius vis apversdami ant kito šono, kol ji įgauna gražų rusvą atspalvį, bet nevisiškai iškepa (apie 5 – 6 min).
Į keptuvę supilame padažą, kuriame marinavosi lašiša, kaitiname, palaistydami juo žuvį iš visų pusių. Kaitinti reikia, kol padažas sutirštėja ir įgauna karamelės konsistenciją (apie 3 min).

Tiekti galima su ryžiais, šviežiomis salotomis, paskanintomis citrinų sultimis.

Skanaus!

Recepto šaltinis: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

lapkričio 21, 2009

Idėja pusryčiams - turkiška kiaušinienė!

Iš atostogų sugrįžusi mama parvežė man turkiškų patiekalų knygelę. Prisižiūrėjau ir priskaičiau ten daugybę skanių receptų - visi jie atrodo taip paprastai pagaminami, iš produktų, kuriuos tikrai kasdien turime po ranka. Na, susidarė man tokios "naminės" ir labai "žemiškos" virtuvės įspūdis.
Pirmasis mano išbandytas patiekalas buvo kiaušinienė. Namuose kepame įvairius kiaušinienių, omletų variantus, bet kiaušinienės su faršu dar niekada nebuvau nei ragavusi, nei mačiusi... Labai skaniai man nuskambėjo šitas derinys, tad nusprendžiau išbandyti :)
Visiems mums labai patiko - kiaušinienė gaunasi sultinga, o tokie mėsa pagardinti pusryčiai - labai sotūs. Juolab kad knygoje vienai porcijai skaičiuojami 2 kiaušiniai (apskritai man toj knygoj rekomenduojamos porcijos atrodo milžiniškos...).


Turkiška kiaušinienė Kiymali Yumurta (4 turkiškos porc.)

8 kiaušiniai
200 g jautienos faršo
1 pomidoras
1 svogūnas
1 v.š. sviesto
druskos, pipirų

Pomidorą nulupame ir supjaustome smulkiais kubeliais, svogūną taip pat supjaustome smulkiai.
Keptuvėje ištirpiname sviestą, jame apkepiname svogūną. Sudedame faršą ir pomidorus, pasūdome. Kepame vis pamaišydami, kol nugaruoja išsiskyrusios sultys.
Keptuvėje išlyginame faršo ir pomidorų sluoksnį. Vieną po kito ant faršo pagrindo įmušame kiaušinius.
Uždengiame keptuvę ir kepame keletą minučių, kol kiaušiniai iškepa iki norimo kietumo.
Tiekiant pabarstome maltais pipirais.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Turkish Cookery

lapkričio 20, 2009

Laimingos morkų ir baltojo ridiko salotos

Japonijoje šios salotos - būtinas Naujųjų metų patiekalas. Skaisčios ridiko ir morkų spalvos laikomos laimės simboliu.


Morkų ir baltojo ridiko salotos

20 cm baltojo ridiko
2 morkos
1 a.š. druskos
3 v.š. cukraus
4,5 v.š. ryžių acto
1 v.š. sezamo sėklų

Nuluptą ridiką ir nuskustas morkas supjaustykite plonyčiais šiaudeliais (arba, jei turite šiaudeliais tarkuojančią tarką, naudokite ją), sudėkite į dubenį.
Apibarstykite druska ir palikite pusvalandį pastovėti. Nupilkite išsiskyrusį skystį.
Cukrų maišykite su actu, kol cukrus visiškai ištirps.
Šiuo mišiniu apipilkite daržves ir, keletą kartų pamaišydami, leiskite salotoms pasimarinuoti bent dieną.
Tiekiant apibarstykite sezamo sėklomis.

Skanaus!

P.s. Salotos labai lengvos ir gaivios - tinka tiek kaip užkandis, tiek kaip priedas prie kitų patiekalų.
Mano skoniui sezamo sėklos šiose salotose nėra būtinos, tad net jei jų neturite, vis tiek galite pasigaminti!

Recepto šaltinis: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

lapkričio 17, 2009

Paella su vištiena ir krevetėmis

Nors Ispanijoje dar nė karto neteko lankytis, paella'os buvau ragavusi, o kai sesuo lauktuvių parvežė pačią tikriausią paellera'ą, pradėjau šį patiekalą ir gaminti. Ši speciali keptuvė, be abejo, nėra būtina norint pasigaminti paella'ą - ją paruošti galima ir paprastame plokščiame, plačiame inde. Tiesiog gaminimas ir tiekimas paellera'oje suteikia patiekalui didesnį autentiškumo įspūdį...
Paella'os receptų yra pačių įvairiausių - su jūros gėrybėmis, vištiena, triušiena, vegetariškų, paruoštų su ryžiais ar naminiais makaronais. Taigi patiekalas labai praktiškas - galima kaskart koreguoti patiekalo sudėtį, priklausomai nuo to, ką labiausiai mėgstate, ar kokių produktų turite namuose. Kadangi ne visi mano namiškiai mėgsta jūros gėrybes, bet nevengia mėsos pagrindiniuose patiekaluose, savo paella'ą gaminau su vištiena ir krevetėmis. Patiekalas visiems labai patinka, pagaminamas, mano manymu, irgi nesudėtingai. Tik reikia skirti šiek tiek laiko daržovių, mėsos pjaustymui, kepimui, virimui ir t.t. :)


Paella su vištiena ir krevetėmis (6 asm.)

6 vištos kulšelės
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
250 g rūkytos šoninės
4 pomidorai
2 saldžiosios paprikos
1,5 l vištienos arba daržovių sultinio
žiupsnelis šafrano
500 g trumpagrūdžių ryžių
150 g virtų lukštentų krevečių
6 nelukštentos krevetės
2 citrinos
Saujelė juodųjų alyvuogių
Pluoštelis krapų
Truputis aliejaus

Svogūną ir česnaką supjaustome smulkiai, nuluptus pomidorus nedideliais gabalėliais, paprikas - juostelėmis. Šoninę supjaustome kubeliais.
Paellera'oje ar kitame kepimo inde įkaitiname aliejų, jame iš visų pusių apkepiname vištos kulšeles.
Kai kulšelės apkepa, dedame į keptuvę svogūnus, česnakus ir šoninę, kepiname keletą minučių.
Sudedame pomidorus, paprikas.
Į paellera'ą pilame sultinį ir su šlakeliu vandens sumaišytą šafraną. Užviriname.
Supilame ryžius, uždengiame indą ir statome jį į įkaitintą orkaitę. Kepame apie 20 - 30 min, kol susigeria visas sultinys, o ryžiai tampa minkšti.
Tuomet sudedame lukštentas krevetes, vėl sandariai uždengę statome į orkaitę keletui minučių, kad šios sušiltų.
Puode užviriname vandenį su šlakeliu citrinos sulčių ir šakele krapų. Į jį dedame nelukštentas krevetes ir verdame apie 5 min. Svarbu krevečių nepervirti ir neperkaitinti, kad jos netaptų "guminės".
Prieš tiekiant paella'ą, išdėliojame ant jos virtas nelukštentas krevetes, skiltelėmis pjaustytas citrinas, juodąsias alyvuoges, pabarstome patiekalą smulkintais krapais.
Valgant patiekalas apšlakstomas citrinų sultimis.
Skanaus!

lapkričio 12, 2009

Tiršta pievagrybių sriuba

Iš ilgos tylos blog'e, ko gero, galima pamanyti, kad pradėjau bado akciją arba šiaip įvyko kokia katastrofa virtuvėje ir į ją nebegalima net kojos įkelti :)) Nu, tikrai ne... Uždėjau kryžių ant stiklinių puodų, tai rizikos faktorius kiek sumažėjo :)) Tiesiog ši savaitė buvo ne iš lengvųjų - turėjau daug darbų, kuriuos lydėjo rudeninis tingulys, todėl ir savo virtuvės istorijas prisėdu papasakoti taip pavėluotai.
Pirmadienio vakarą, nors ir grįžau namo labai vėlai, visgi nusprendžiau išvirti pievagrybių sriubą. Šaldytuve jau keletą dienų liūdėjo indelis pievagrybių, o namiškiai vis atakavo klausimais "kada virsi sriubą, nu kada....????" Ją išvirti labai paprasta, galėtų ir patys pasidaryti... Bet man ją virti labai patinka, todėl ir stengiuos visada tai daryti pati ;) Gal kam nors nuskambės keistai, bet man tiesiog gražu žiūrėti, kaip ji verda. Pirmiausia išlydomas sviestas, tada, įdėjus miltų, gauname tirštą masę, tada po truputį pilamas sultinys, kol pagaminame norimo tirštumo sriubą. Aš tiesiog mėgstu stebėti, kaip verdant šią sriubą nuolat keičiasi medžiagų konsistencija: kieta-skysta-tiršta-skysta... Ir iškart, vis dėdamas papildomus ingredientus matai, kokią jie įtaką daro visam patiekalui, kaip keičiasi gaminimo eigoj. Nu žodžiu, man tai nerealu.... :)
Jei norit patys pažiūrėti, kas man šioj sriuboj taip gražu arba tiesiog išsivirti skanią, švelnaus kreminio skonio pievagrybių sriubą, siūlau pabandyti šį receptą. Nusižiūrėjau jį iš "Virtuvės džiaugsmų", bet jau dabar nebepamenu, ar tikrai tiksliai pagal tą receptą ir gaminu...


Tirštai pievagrybių sriubai naudojau:

300 g pievagrybių
1 svogūną
100g sviesto
4 v.š. miltų
1.5 l sultinio
200 ml grietinėlės
Žiupsnį pjaustytų krapų
Druskos, maltų pipirų
1-2 v. š. aliejaus

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis, o svogūną smulkiai.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname svogūnus, tada sudedame pievagrybius. Vis pamaišydami kepame keletą minučių, kol iškepa. Pabarstome druska, pipirais.
Puode išlydome sviestą, po šaukštą į jį įmaišome miltus. Reikia gerai išmaišyti, kad gautųsi tirštoka vientisa tyrė.
Į gautą tyrę, nuolat maišant dalimis pilamas karštas sultinys. Reikia be perstojo maišyti ir naują sultinio dalį pilti tik tuomet, kai sriuboje nebelieka miltų ir sviesto gumulėlių. Sultinį pilame tol, kol gauname norimo tirštumo sriubą.
Į sriubą įmaišome pakepintus pievagrybius.
Supilame grietinėlę, gerai išmaišome ir pakaitiname. Jei dar trūksta prieskonių, pabarstome druska, pipirais.
Tiekiant apibarstome smulkintais krapais.

Skanaus!

P.s. Sriubą reikia valgyti karštą, nes vėsdama ji pradeda stingti. Tiekti ją rekomenduoju su skrudinta duona

lapkričio 08, 2009

Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais

Paskaičius mano blog'ą galima susidaryti įspūdį, kad bent kas antrą dieną kepu pyragus, dažnai užkandžiauju (kažkaip labai turtinga mano "Užkandžių" skiltis, palyginus su kitom :) ), įdarinėju daržoves, kartais išverdu kokią sriubą ir neįsivaizduoju gyvenimo be Azijos šalių virtuvės.
Be abejo, visame tame yra tiesos - vasarą mane buvo ištikusi kažkokia pyragų kepimo priklausomybė, kuri tik pastaruoju metu pasitraukė į šalį... Matyt, kaupiasi antram kvėpavimui prieš artėjančias šventes. Sriubas labai mėgstu, todėl verdu ir nuolat ieškau įkvėpimo išbandyti kokią naują... Užkandžiai... na taip - juk skanu ir pačiai ką nekalto sukrimsti ir svečius pavaišinti :) Ir šiaip dauguma jų greitai pagaminami, todėl galima pasidaryti net vėlai grįžus iš darbų. Azijos šalių patiekalai išties labai patinka, todėl nevengiu ir pati gaminti šiuos patiekalus. Ypač praplėtus akiratį, kas ta Azijos virtuvė, ir parsivežus tobuliausią kulinarinę knygą pilną įdomių receptų ir gražių nuotraukų...
Tarp visų šių "teisybių" man akis tiesiog užbadė tai, kad iki šiol, per keletą mėnesių "tinklaraštinimo" mano blog'e neatsirado nė vienas makaronų receptas!!! Va čia tai visiška neteisybė... Aš juos tiesiog dievinu, dažnai gaminuosi, bet iki šiol nė karto nepasisukinėjau apie nė vieną lėkštę su fotoaparatu... Labai blogai. Bet kartais tiesiog mirdavau iš alkio, kartais turėdavome svečių, kurių nenorėjau gąsdinti daugelio akiai neįprastais fotografimo prieš valgymą ritualais.
Taigi šįkart pagaminau vieną iš tradicinių - makaronus su brokoliais ir pievagrybiais, ir nors paviriau brokolius kokią minutėlę per ilgai, išsitraukiau fotoaparatą :)



Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais (4 asm.)

200 g pievagrybių
1/2 galvutės brokolio
2 skiltelės česnako
200 ml grietinėlės
1-2 v.š. sviesto
Druskos, pipirų

Makaronų (kiek virsiu, nusprendžiu įvertinusi valgytojų skaičių ir apetitą)

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje.
Brokolį išskirstome žiedynėliais. Puode užverdame vandenį, pasūdome, sudedame brokolio žiedynėlius ir paverdame keletą minučių, išgriebiame iš vandens.
Pievagrybius supjaustome plokštelėmis. Česnakus pjaustome labai mažais gabalėliais arba išspaudžiame.
Keptuvėje įkaitinu sviestą, sudedu česnakus, pievagrybius ir vis pamaišydama kepinu keletą minučių, kol jie beveik iškepa.
Į keptuvę sudedu brokolius, supilu grietinėlę ir dar keletą minučių pakaitinu, kol viskas sušyla, pievagrybiai ir brokoliai išverda. Pabarstome druska, pipirais.
Gautą padažą pilame ant makaronų arba makaronus sukrečiame į padažą ir prieš tiekdami viską išmaišome.

Skanaus!

P.s. Makaronus galima pabarstyti tarkuotu sūriu, tačiau aš nesu didelė sūrio + makaronų gerbėja, todėl taip nedarau :)

lapkričio 06, 2009

Korėjietiškai troškinta lašiša su grybais

Pirmas ir kol kas vienintelis mano gamintas korėjietiškas patiekalas. Ragauti iki šiol irgi teko nedaug ką - tik vienos korėjietės gamintą jautieną, jei neskaičiuosime Kėdainių fabriko morkų... :). Taigi negaliu pasigirti dideliu šios virtuvės išmanymu ir iš esmės visos mano žinios apsiriboja tuo, kad korėjietiški patiekalai būna tiesiog ugniniai. Aštrūs netgi kitų azijiečių skoniui.
Ši lašiša taip pat labai aštri, tad jei visiškai netoleruojate aštraus maisto, šio recepto geriau nebandykite. Arba gamindami mažinkite aštriųjų ingredientų normą bent perpus.



Korėjietiškai troškintai lašišai su grybais naudojau (2 porc.):

2 lašišos file gabaliukus su oda
200 g shimeji grybų
200 g shiitake grybų
1 pavasarinį svogūnėlį (galima naudoti porą)
¾ puodelio vandens
2 a.š. sakės
2 a.š. sojos padažo

Padažui:
1 v.š. miso miltų
2 a. š. kochujan padažo (kuo jį pakeisti pasakojau čia)
tarkuoto imbiero
trinto česnako
0,5 v.š. sojų padažo
0,5 v. š. mirino
0,5 v.š. sakės
0,5 v.š. cukraus
1 a.š. sezamo aliejaus

Padažą pasigaminame tiesiog sumaišydami visus jo ingredientus į bendrą masę.

Svogūnėlį supjaustom įstrižom riekelėm.
Shiitake grybų viršūnėles atskiriam nuo kotelių, shimeji grybus po vieną atskiriame nuo kelmelio.
Į keptuvę pilame vandenį, sakę, sojų padažą, viską užviriname. Sudedame lašišą ir grybus, uždengus paverdame 2-3 min. Po to sudedadame svogūnėlį ir paverdame dar keletą minučių. Pabaigoje užpilame padažą, viską kartu pakaitiname.
Tiekiame su virtais ryžiais.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Espoir, 2009 spalis

lapkričio 01, 2009

Japoniškas jautienos ir bulvių troškinys/Ne visada yra taip, kaip manome

Japonija daugeliui atrodo magiška šalis. Prieš akis iškyla žydinčių sakurų vaizdai, nuostabi gamta, išpuoselėti sodai ir senosios šventyklos, tradiciniai kimono, mums paslaptingi ir sunkiai „perkandami“ hieroglifai... Kitas visiems pažįstamas Japonijos portretas primena, kad tai naujausių technologijų, pažangos, milžiniškų modernių miestų, apstatytų įspūdingo dydžio dangoraižių alėjomis, šalis. Įsivaizduojame pašėlusį miestų gyvenimo ritmą, nuolat skubančių kostiumuotų tarnautojų armiją, sausakimšame metro skaitančią laikraščius ar naujausią mėgstamų komiksų dalį.
Aš irgi įsivaizdavau taip pat. Ir tai tikra tiesa: mačiau ir senąją architektūrą, tiesa, nemaža jos dalis atstatyta vos prieš keletą dešimtmečių, nepamirštant viduje įrengti lifto ar marmuro laiptų... Mačiau, ir iki absoliučios tobulybės išpuoselėtus tradicinius sodus (tiesa, muziejinius), ir metro nežinia kur keliaujančias kimono vilkinčias japones... Piko valandomis skyniausi kelią tarp kitų praeivių, ganiau akis į iki tol nematyto aukščio dangoraižius, pakilusi į jų viršų vis bandžiau pamatyti miesto kraštą...nors taip nėkart ir nepavyko... Visgi didžiausią įspūdį man paliko japonų gyvenimo būdas. Tik ne tas, kurį įsivaizduojame galvodami apie dvasingąją senąją japonų kultūrą ar Japoniją kaip pažangiausių šiuolaikinių idėjų lopšį... Visai kitoks, kažkodėl labai retai girdimas ir matomas. Toks, kokį prieš keletą dienų pamačiau S. McAllister filme „Japan: a Story of Love and Hate“. Mano manymu, filmas nusipelnęs visų pagiriamųjų žodžių, kurie jam yra išsakyti. Atskleidžiantis daug kam šokiruojančią tiesą apie Japoniją ir gyvenimą joje. Na, bet kaip sakoma, geriau kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti, tai visiems, kurių dar neįkalbėjau pažiūrėti šio filmo, primygtinai tai siūlau darkart. Susiraskite jį youtube‘e ir pažiūrėkit. Būtinai.. :)
Apie japonų virtuvę, nors ir populiarią visame pasaulyje, taip pat žinome pakankamai nedaug. Pirmiausia galvojame apie sushi, miso, tempura, na, dar teriyaki padažą ir šiaip žuvį-jūros gėrybes-ryžius-dar kartą žuvį ir t.t. Jau ką ką, o bulves, atrodo, valgome tik mes ir baltarusiai. Mano didžiai nuostabai – visai ne :) Pasirodo, jautienos troškinys su bulvėmis, Niku Jyaga, yra vienas iš tradicinių japoniškų patiekalų. Toks, kurį kiekviena šeimininkė gamina savaip, pagal savo „slaptą receptą“. Mano receptas, aišku, visai neslaptas ir visai ne mano :) Bet buvo labai skanu – viskas kaip ir įprasta letuviškam skoniui, bet su rytietiška „gaidele“.


Jautienos ir bulvių troškinys Niku Jyaga

250 g jautienos
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
450 g bulvių
1 morka
pora saujų šaldytų žirnelių

Padažui
2 v.š. cukraus
5 v.š. sojų padažo
1 v.š. mirino (saldaus ryžių vyno)
1 v.š. sakės

Jautieną supjaustome poros milimetrų storio riekelėmis, kąsnio dydžio gabalėlias. Svogūną ir morką supjaustome 0,5 cm storio griežinėliais. Bulves - nedideliais gabalėliais.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname jautieną ir svogūną. Kai mėsa pakeičia spalvą, sudedame bulves, išmaišome. Sudedame morkas. Į troškinį pilame tiek vandens, kad jis vos apsemtų visas sudedamąsias patiekalo dalis, užviriname. Jei atsiranda putų, nugriebiame. Keletą minučių verdame troškinį ant stiprios ugnies, vėliau sumažiname ugnį. Sudedame padažo ingredientus ir, nepilnai uždengę, troškiname apie 20 min arba kol išgaruoja didžioji dalis skysčio.
Sudedame žirnelius ir paverdame dar keletą minučių, kol jie išverda.

Skanaus!
Recepto šaltinis: Emi Kazuko ir Yasuko Fukuoka „Sushi and Traditional Japanese Cooking“

spalio 29, 2009

Trinta daržovių sriuba su lašiša aka "bin Ladeno" sriuba

Tiesiog dievinu trintas sriubas... Kažkodėl jos man asocijuojasi su šiluma, švelnumu ir jaukumu. Lėkšte kreminės, šiltos, švelnaus skonio sriubos ir riekele prancūziško baguette mane labai lengva suvilioti :) Taigi pamačiusi šią sriubą "Virtuvėje Nuo...iki..." iškart nusprendžiau "virsiu".
Tiesa, kaip ir su daugeliu patiekalų, taip ir su šia sriuba teko kiek luktelėti - mano planai "virsiu/kepsiu/gaminsiu" nuolat lenkia turimo laiko ribas, todėl gaminių sąrašėlis vis ilgėja ir ilgėja... Bet štai kartą atėjo tas vakaras, kai susiruošiau virti šią sriubą. Tik nežinia, kodėl sugalvojau vietoj įprasto metalinio puodo virimui paimti stiklinį... Tikrai nežinau.
Taigi sriubytės virimas jau buvo įsibėgėjęs, beveik visi ingredientai sudėti į puodą, kai išgirdau "pokšt". Akys iškart nukrypo į puodą. Tiksliau jo gabaliukus... Nors puode, teigiama, galima virti, jis sprogo, o visa mano svajonių sriubytė išsiliejo ant plytelės. Laimei, didesnių aukų išvengėme (jei neskaičiuosime moralinių - negrįžtamai žlugusio pasitikėjimo stikliniais puodais, prarastų to vakaro vilčių valgyti dievišką sriubą ir t.t.).
Visgi, kaip sakoma, laikas užgydo visas žaizdas :) Taigi jau po kelių dienų vėl ėmiausi šios mūsuose bin Ladeno vardą įgavusios sriubytės virimo. Šįkart be nuotykių, labai sėkmingai ir skaniai :)
Man šios sriubos skonis tiesiog pasakiškas - tai TAS patiekalas, kurį tikrai visiems rekomenduočiau ir gaminčiau norėdama pavaišinti kažkuo ypatingu. Pagaminama itin greitai ir paprastai, o skonis toks...hmm...rafinuotas. Mano manymu, tai tikrai ne per skambus įvertinimas šiai sriubai. Man ji tokia ypatinga, kad norisi ją valgyti lėtai, iš porcelianinių lėkščių, sidabriniu šaukštu... Tik virti reikia ne stikliniame puode :)


Trintai daržovių sriubai su lašiša naudojau:

1 poro baltąją dalį
1 morką
3 bulves
200 g lašišos file be odos
2 v.š. sviesto
1 l daržovių sultinio
0,5 l pieno
druskos, pipirų
šlakelį citrinos sulčių
keletą šakelių krapų

Porus, morkas ir bulves supjausčiau nedideliais kubeliais.
Puode ištirpinau sviestą, jame keletą minučių pakepinau porą ir morką, sudėjau bulves, supyliau sultinį.
Viriau apie 15 min - kol išvirė visos daržovės, o tada plakikliu susmulkinau daržoves taip, kad gautųsi tyrelė.
Sausoje keptuvėje pakepinau nedideliais gabalėliais pjaustytą lašišą, apšlakstytą citrinomis sultimis.
Į sriubą supyliau pieną, pasūdžiau, įbėriau maltų pipirų, išmaišiau ir užvirinau.
Sriubą supilsčiau į lėkštes, į kiekvieną jų įdėjau po keletą gabalėlių keptos lašišos ir užbarsčiau smulkintais krapais.
Tiekiau su baguette.

spalio 27, 2009

Kiniška vištiena su žaliosiomis paprikomis

Iš tikrųjų šią vištieną gaminau dar penktadienio vakarienei - tiesiog savaitgalį niekaip neištaikiau tų kelių minučių prisėsti ir aprašyti savo virtuvinių nutikimų. Na, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad :)
Šią vištieną gaminti išmokau iš tos pačios draugės, su kuria gaminome baklažanus. Jau minėjau, kad ji tikra virtuvės deivė, nuo kurios patiekalų alpome tiek mes, tiek kinai, teigiantys, kad skanu, "kaip namuose". O mano skalėj tai aukščiausias įvertinimas :)


Kiniškai vištienai su žaliosiomis paprikomis reikia

2 vištienos krūtinėlių file
2 - 3 žaliųjų paprikų
2 skiltelių česnako
2-3 cm imbiero šaknies
2 v. š. sakės (ryžių degtinės)
Sojos padažo
Smulkaus cukraus
Kiaušinio baltymo
Druskos
Saujelės pjaustytų pavasarinių svogūnėlių
Aliejaus kepimui

Vištienos krūtinėlių file supjaustome labai siauromis juostelėmis, sudedame į dubenėlį. Įpilame porą šaukštų sojos padažo, sakės, įberiame šaukštelį cukraus, užpilame kiaušinio baltymą ir viską sumaišome. Paliekame pastovėti.
Per tą laiką, kol marinuojasi mėsa, plonais šiaudeliais supjaustome žaliąsias paprikas. Česnako skilteles ir imbierą supjaustome labai mažais gabaliukais.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, trumpai iš visų pusių apkepiname vištieną. Išėmę vištieną, į keptuvę dedame česnakus ir imbierus, supilame žaliąsias paprikas. Kepame keletą minučių, kol jos pradeda minkštėti. Tada į keptuvę vėl dedame vištieną, įpilame sojos padažo, šiek tiek vandens, pagal skonį beriame druskos, jei dar trūksta - įpilame ir daugiau cukraus, ir nuolat maišydami kepame viską kartu, kol iškepa vištienos gabaliukai. Likus porai minučių iki kepimo pabaigos įmaišome pavasarinius svogūnėlius.
Tiekiama su virtais ryžiais.

P.s. jei neturite sakės, ją galima pakeisti šlakeliu baltojo sauso vyno.

spalio 20, 2009

Viduržemio jūros virtuve dvelkiantys paplotėliai

Arba all purpose paplotėliai su mozzarella, juodosiomis alyvuogėmis ir pomidorais.

Superinis užkandis tiek skoniu, tiek gaminimu. Paplotėliams naudojama tokia pati tešla kaip kepant quiche'ą (lietuvių liaudyje vadinamą baisiu žodžiu "kyšas"), tad paruošus daugiau tešlos galima iškepti net kelių rūšių užkandžių. Kadangi įdarui naudojamų pomidorų, sūrio, alyvuogių dažniausiai lieka, iš jų galima padaryti vėrinukų. Žodžiu, labai gera išeitis, kai reikia/norisi greitai paruošti keletą skirtingų, skanių ir tarpusavyje derančių užkandžių.


Tešlai reikia:
175 g miltų
90 g sviesto
~ 2 v.š. vandens

Įdarui:
~ 3 v.š. pesto padažo
2-3 pomidorų
juodųjų alyvuogių be kauliukų
125 g mozzarellos
2-3 smulkintų česnako skiltelių
žiupsnio raudonėlio

Tešlos paruošimas: miltai suberiami į dubenį, įdedamas sviestas ir trupinamas pirštais, kol susidaro trupinėliai. Įpilamas vanduo ir užminkoma tešla. Tešla apie pusvalandį palaikoma šaldytuve.

Įdaro paruošimas: kol šąla tešla, plonomis juostelėmis susipjaustome pomidorus, mozzarella, susmulkiname alyvuoges. Sumaišome pesto padažą su česnakais ir raudonėliu.

Paplotėlių paruošimas: ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiojame apvalų 3-5 mm storio tešlos lakštą. Iš tešlos lakšto išspaudžiame apskritimus (tam naudojau puodelį). Apskritimų kraštelius šiek tiek užlenkiame.
Paplotėlius patepame pesto padažu, užbarstome alyvuogių, uždedame pomidoro, sūrio. Kepame apie 200°C orkaitėje apie 15 - 20 min: kol tešla parunda, o sūris išsilydo.

Man šie paplotėliai skaniausi šilti.

Recepto šaltinis: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

spalio 17, 2009

Tofu salotos su pomidorais

Sojų varškę, tofu, buvau valgiusi vos keletą kartų. Ir visus nesėkmingai - nė viename patiekale jos skonis nesužavėjo ir nuoširdžiai nesuprasdavau, kodėl ją visi taip dievina. Nuvykusi į Japoniją išsikėliau sau mini užduotėlę - kai tik pasitaikys proga, ragauti tofu, ir tada jau galutinai nuspręsti - skani ji man ar ne :) Nors Japonija ir nėra tofu tėvynė, visgi tofu valgoma čia dar nuo VIII a. ir yra neatsiejama virtuvės dalis. Taigi turėjau tikrai puikią progą išragauti įvairių tofu rūšių, paruošimo būdų ir suprasti, kad ji man net labai patinka :) O kas man patinka, tą ir pati noriu gaminti. Todėl dar atostogų metu interneto platybėse išsikapsčiau tofu salotų su pomidorais receptą. Įvertinom jį labai tiegiamai :)




Tofu salotoms su pomidorais reikia:

~ 200 g šilkinio tofu (taip vadinama dėl pagaminimo būdo ir minkštos, švelnios tekstūros)
2 dideli pomidorai
1 skiltelė česnako
3 v.š. sojos padažo
1 v.š. mirino (labai saldaus ryžių vyno)
1 v.š. sezamų aliejaus
1 v.š. ryžių acto

Pomidorus supjaustome riekelėmis, o tofu kubeliais. Viską išdėliojame ant lėkčių, kuriose tieksime. Labai smulkiai supjaustytą česnaką sumaišome su sojos padažu, mirinu, sezamų aliejumi ir ryžių actu. Gautu padažu apšlakstome pomidorus ir tofu.

P.s. jei neturite mirino, jį galima keisti cukrumi. Santykis 1 v.š. mirino = 1 a.š. cukraus.

Recepto idėja: about.com

spalio 15, 2009

Obuolių pyragas

"Mėgstamiausias vaikų kepamas pyragas", kaip sako mano mama :) Kad mes su sese vis dar vaikai, sutiktų ne kiekvienas, bet dėl pyrago daug kieno nuomonė panaši: purus, kiek drėgnokas pagrindas, daug obuolių, lengvas abrikosų poskonis.


Šiam obuolių pyragui reikia:

100 - 125 g sviesto
125 g cukraus
2-3 kiaušinių
žiupsnelio druskos
200 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. pieno
500 - 700 g obuolių
2 v.š. abrikosų džemo

Sviestą išsukame, į jį paeiliui įmaišome cukrų ir kiaušinius, su kepimo milteliais sumaišytus miltus, pieną.
~ 28 cm skersmens kepimo formą ištepame sviestu, į ją sukrečiame pyrago tešlą, išlyginame.
Obuolius perpjauname pusiau ar į 4 dalis, nulupame, išimame sėklytes. Obuolių gabaliukus (jų nuluptąją pusę), keletą kartų išligai įpjauname. Sudedame obuolių gabaliukus ant pyrago viršaus įpjautąja dalimi į viršų.
Kepame pyragą apie 40 min iki 175 - 200°C įkaitintoje orkaitėje.
Abrikosų džemą sumaišome su šaukštu vandens, šia tyrele aptepame ką tik iš orkaitės ištrauktą pyragą. Tiekiame atvėsusį. Skanaus!

P.s. Pyrago tešla formoje išklojama labai plonu sluoksniu, tačiau kepant stipriai iškyla ir pyragas gaunasi visai nemažas.

Recepto šaltinis: Konditerija

spalio 13, 2009

Aštrūs kiniški baklažanai

Ech, namai namučiai... Kas čia per sutiktuvės? Šaltis, lietus, spalio viduryje pranašaujama šlapdriba, nuo šalčio ir vėjo žvarbstančios rankos, kuriose sunku išlaikyti net šiltos kavos puodelį, kolegų pasakojamos siaubo istorijos apie + 15°C namuose ar darbe... Laimei, iš atostogų prisivežiau devynias galybes teigiamų emocijų ir įspūdžių, kurie ir tokiu oru šildo... Nepamenu, kada paskutinįkart taip gerai ilsėjausi – totali ramybė, atsipalaidavimas, malonus žinojimas, kad visas laikas tavo, kad tai, ko nepadarei šiandien tikrai galėsi padaryti rytoj... Ech...buvo gera :) Sakau didelį AČIŪ savo atostogų organizatoriui ir kompanionui :) Juk svarbiausia ne kur atostogauji, o su kuo... Taigi ačiū Tau labai...
Kulinarinių įspūdžių taip pat parsigabenau. Po truputį sudėliosiu juos ir į šio tinklaraščio puslapius. Pradėsiu nuo kiniškų baklažanų receptuko, kurį man „kulinarinės pamokėlės“ metu atskleidė viena kinė. Buvo super vakaras – sukomės kartu virtuvėje, ji, aišku, dirigavo visam paradui, o aš tik žiūrėjau laiminga, kaip atsiranda vienas patiekalas po kito ir dėjausi viską į galvą: „aha.... į šitą dedam to, į kitą ano..., čia pamarinuojam, čia kepam iš karto“. Bet svarbiausia - gaminam atsipalaidavę ir geros nuotaikos, nesukam sau galvos, jei netikėtai baigiasi koks ingredientas, žiūrim į procesą kūrybingai ir galvojam, kuo galima pakeisti vieną ar kitą produktą. Juk tai ir yra gaminimo malonumas, ane? :)






Taigi nuostabiesiems aštriesiems baklažanams reikia (viską, aišku, iš akies darėm ir darau, tad proporcijos apytikslės):

2 vidutinio dydžio baklažanų
2 – 3 skiltelių česnako
kelių šaukštų sojos padažo
1-2 a.š. kochujang (kochudžan - korėjietiškos čili pipiriukų ir sojos pupelių pastos)*
1-2 a.š. sultinio miltelių
1 v.š. labai smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų
druskos
poros šaukštų aliejaus kepimui
~ pusės puodelio vandens

Baklažanus supjaustome į 6 – 8 gabaliukus, odelėje padarome įpjovimus, apibarstome baklažano gabalėlius druska ir paliekame keliolikai minučių.
Česnaką labai smulkiai supjaustome.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame prieš tai nusausintus baklažanus ir vis pavartydami kepame, kol gerokai apskrunda ir pradeda minkštėti (kokias 6 min., sakyčiau).
Tada dedame į keptuvę česnaką, pilame sojos padažą, įbarstome sultinio miltelius, pilame vandens, kepame nuolat maišydami. Vandenį reikia pilti po truputį, nes keptuvėje turi būti tik šiek tiek skysčio, kad baklažanai nepradėtų svilti.
Baigiant kepti, supilame svogūnėlius, dar pakepame porą minučių ir tiekiame su virtais ryžiais. Skanaus!


*Jei neturite šios pastos, galite tieisiog dėti labai smulkiai pjaustytus 1-2 čili pipiriukus. O Gegužės mėn. "Virtuvėje Nuo...iki..." buvo toks aitriųjų pipiriukų pastos receptas: 5 skilteles smulkiai pjaustyto česnako apkepinti 1/2 puodelio aliejaus. Į aliejų dėti pusę kilogramo smulkiai pjaustytos aitriosios paprikos, 30 g cukraus. Ant silpnos ugnies troškinti pusvalandį. Dar nebandžiau šio receptuko, bet kai išsemsiu savo kochujang atsargas, imsiuos šios pastos gamybos :)

rugsėjo 27, 2009

Kepurėlės ar koteliai? Svieste kepti shiitake grybai

"Esu atostogose, grįšiu spalio 12 d. Iškilus klausimams, prašau kreiptis į x, el.paštu x@y.lt," - tokią žinutę praeitą savaitę palikau elektroniniame pašte ir išlėkiau atostogų! Su blogu atsisveikinti tokiam ilgam laikui nepavyko... :) Juolab išvykus į tolimą šalį, kur akys raibsta nuo nematytų, mums egzotiškai atrodančių produktų, kurių, aišku, visų norisi paragauti. Prisiklijuoji parduotuvėje prie lentynos ir klausinėji "o kas čia? o kas čia...?" Stengiuosi nepirkti neapgalvotai, tad ir shiitake grybai tikrai nebuvo planuose...bet, paragavus, jie tiesiog patys įšoko į krepšelį... Juolab, kad ragaujant atskleidė ir jų pagaminimo būdą :)
Shiitake Rytų Azijos šalių virtuvėje labai paplitę ir vartojami labai įvairiai: tiek švieži, tiek džiovinti, dedami į sriubas, pvz., miso, verdant sultinį. Taip pat naudojami kaip viena iš sudedamųjų įvairių patiekalų dalių. Kitose šalyse jie taip pat populiarėja - teigiama, kad jie ne vien skanūs, bet ir turi gydomųjų savybių. Lietuvoje esu mačiusi džiovintų, bet, tikiu, ir šviežių turėtų būti - gi žingsnelis po žingsnelio judam į platesnį maisto suvokimą, o kartu ir maisto pasirinkimo spektrą....
Taigi mums shiitake rekomendavo tiesiog pakepti su sviestu, druska ir pipirais. Šįkart jokių sojų padažų, sezamų aliejų ir kitų "magic sauce". Elementaru ir labai skanu. Tiesa, nuomonės, kas skaniau - koteliai ar kepurėlės - išsiskyrė. Man patiko minkštutės kepurėlės, o koteliai, nors ir kepiau juos ilgiau, liko kietoki... Bet va kai kam būtent jie patiko labiausiai :) Na, dėl skonio nesiginčijama :) Tiesiog apsikeičiama "kepurėlėmis ir koteliais", baigiama pietauti ir toliau mėgaujamasi atostogomis :)


Svieste keptiems shiitake grybams naudojau:

~ 300 g shiitake grybų
~ 70 g sviesto
1 mažą svogūno galvutę
1 pavasarinį svogūnėlį
druskos, pipirų
virtų bulvių tiekiant

Grybus nuploviau. Ilgesnius kotelius perpjoviau pusiau, kepurėles į keturias dalis. Smulkiai supjausčiau svogūno galvutę, o pavasarinį svogūnėlį - girežinėliais. Keptuvėje ištirpinau sviestą, sudėjau pjaustytą svogūną ir grybų kotelius ir pakepinau porą minučių. Tada sudėjau kepurėles ir pavasarinį svogūnėlį, kepiau dar kokias 2 min, vis pamaišydama. Uždengiau keptuvę, pakaitinau keletą minučių, pabarsčiau druska, maltais pipirais ir viskas :)
Skanaus!

rugsėjo 18, 2009

Avižinių dribsnių apkepas "Nugalėtojas"

Juokauju, aišku, su tokiu pavadinimu. Jis tiesiog skanus avižinių dribsnių apkepas :) Bet delfi.lt konkursėlyje jį pasiūliusi kaip sveikų pusryčių idėją laimėjau skanių prizų - įvairių javainių, dribsnių, dar gražią dėžutę dribsniams laikyti... Tai jau baisiai džiaugiuosi dėl to konkurso :) Retai kada ką laimiu, na, jei neskaičiuosime stipendijų :D :D
Apkepas labai skanus, super paprastai pagaminamas - nereikia gaminant net indų terlioti: sumaišau teisiog kepimo formoje viską, pašaunu į orkaitę, palaikau ten truputį, atvėsinu ir valgau paskui laiminga pusryčiams su pienu, jogurtu, kava. Tai va, išties labai jau elementary gaminys, o kiek džiaugsmo sukelia rytais kažką skanaus suvalgyti ir dar nieko negaminant :)


Apkepui naudojau:

200 g avižinių dribsnių su džiovintais vaisiais
200 ml naturalių obuolių sulčių
25 g margarino
1 didelį obuolį
75 g džiovintų abrikosų

Džiovintus abrikosus supjaustome mažais gabalėliais, obuolį nulupame, išimame sėklytes ir sutarkuojame stambia tarka. Margariną išlydome. Visas apkepo sudedamąsias dalis gerai išmaišome, dedame į tefloninę ar kitą nelipnią kepimo formą (arba jau maišome formoje, kaip kad aš dariau :)), išlyginam paviršių. Vidutinio karštumo orkaitėje kepame apkepą apie 40 min – kol sutvirtėja ir gražiai parunda. Paliekame atvėsti formoje.

Skanių savaitgalio pusryčių!

Recepto idėja: L. Fraser "The Ultimate Low Fat Baking Cookbook"

rugsėjo 17, 2009

Įdaryti baklažanai

Baklažanus labai mėgstu. Įvairiam pavidale. Na, išskyrus tada, kai daro tipo troškinį - sudeda viską, ką mato ir turi, patroškina ir štai jau tipo patiekalas. Ne ne ne... taip tai man nepatinka. Ir dar baklažanus..?!?! Per daug jau man tauri daržovė, kad ją šitaip skriausti... Nors šie įdaryti baklažanai paruošti irgi ne pagal kažkokį itin "taurų" receptą - tiesiog bandėm, gaminom, kol suradom, kas patinka.


Įdarytiems baklažanams reikia:

2 nedidelių ar vidutinio dydžio baklažanų
200 - 300 g faršo
1 svogūno
4 a. š. garstyčių
druskos, pipirų, raudonėlio
kelių v. š. džiūvėsėlių
aliejaus
sviesto

Nuplautus baklažanus perpjauname išilgai pusiau, užberiame druska ir paliekame 20 min "paprakaituoti" - t.y., kad druska ištrauktų baklažanų kartumą. Po 20 min nušluostome baklažano "ašaras" ir, nepažeisdami plutelės, išskobiame minkštimą.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį gautus baklažanų "laivelius" ir apkepiname iš visų pusių, kol suminkštėja.
Išskobtą minkštimą supjaustome nedideliais gabalėliais. Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną, sudedame faršą ir baklažano minkštimą. Viską kepame apie 10 min, suberiame raudonėlius, pipirus.
Apkepintų baklažanų vidų ištepame garstyčiomis, į juos sukrečiame pakepintą faršo ir baklažanų mišinį. Apiberiame baklažanus džiūvėsėliais, apdedame sviesto plokštelėmis ir pašauname į orkaitę. Kepame kol sviestas išsilydo ir viršus paskrunda (apie 15 min).

Tiekiame su ryžiais, šviežiais pomidorais, pomidorų padažu ar vienus.

Skanaus!

rugsėjo 16, 2009

Pyragas traškia migdolų plutele

Ech..... ištiko mane užimta savaitė, tai nelieka laiko nei virtuvei, nei blogui... :( Gal, jei nurimčiau ir nebegalvočiau "kiek dar visko NEpadariau", viskas eitųsi geriau..? ...gal... :) Na, bandau: negalvoju apie laukiančius darbus, o geriau pasipasakoju apie labai skanų pyragą su migdolais! Originaliai jis vadinasi pyragu su razinomis, bet man jame tikrai ne razinos, o migdolų ir rudojo cukraus plutelė pats "cinkelis"... Jei nedėtume razinų, pyrago skonis tikrai baisiai nenukentėtų, bet jau be migdolų ir cukriuko - nė iš vietos :) Va ta proga leidau sau šį pyragą pervadinti pyragu su migdolų plutele :)


Pyragui reikia:

250 g sviesto
175 g cukraus
1 pakelio vanilinio cukraus
5 kiaušinių
2 v. š. romo
250 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
125 g razinų
100 g migdolų
4 v. š. rudojo cukraus

Į išsuktą sviestą įmaišome cukrų, vanilinį cukrų, kiaušinius, romą. Po truputį beriame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, įmaišome razinas. Pyrago tešlą dedame į sviestu išteptą kepimo formą. Viršų pabarstome smulkintų migdolų ir rudojo cukraus mišiniu.
Kepame apie 40 min.
Skanaus!

Recepto šaltinis: Konditerija

rugsėjo 13, 2009

Vištiena su garstyčiomis


Patiekalui paruošti reikia:

2 viščiukų krūtinėlių
1 česnako skiltelės
250 ml grietinėlės
1 v. š. miltų
1 v. š.garstyčių
Druskos, maltų juodųjų pipirų
Aliejaus kepimui

Krūtinėles supjaustome ~ 2,5 cm dydžio gabaliukais. Keptuvėje įkaitiname aliejų, įspaudžiame česnako skiltelę, sudedame pjaustytą vištieną ir maišant kepame ją keletą minučių ant vidutinės ugnies.
Dubenėlyje miltus sumaišome su trupučiu grietinėlės, kad išeitų vientisa tyrelė; supilame likusią grietinėlę. Supilame padažą į keptuvę, kurioje kepa vištienos gabaliukai ir pakaitiname viską keletą minučių. Sumažiname ugnį, sudedame garstyčias, įberiame drsukos ir pipirų, viską sumaišome. Patiekalą keptuvėje kaitiname dar keletą minučių, bet neužviriname, nes garstyčios gali įgyti kartų skonį.
Tiekiame su ryžiais.

Švelnaus, bet pikantiško skonio patiekalas. Mėgstantys grietinėlės pagrindu gamintus padažus jam tikrai neliks abejingi.
Recepto šaltinis: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

rugsėjo 10, 2009

Minestrone


Minestrone - tai itališka daržovių sriuba. Kaip ir daugelio nacionalinių patiekalų, taip ir šio, yra daugybė receptų. Į minestrone dedamos sezoninės daržovės, todėl net verdama tos pačios šeimininkės ji gali būti skirtinga - priklausomai nuo metų laiko, kada gaminama. "Minestroniška" ją daro daržovių gausa ir įvairovė, paprastai dedama makaronų ar ryžių, bulvių, pomidorų, salierų, pupelių, įberiama tarkuoto parmezano. Seniau minestrone buvo tipiškas neturtingų žmonių valgis, todėl į puodą patekdavo tai, kas buvo "po ranka".

Į mano minestrone pateko:

2 bulvės
2 morkos
200 g porų
200 g kopūstų
200 g cukinijos
200 g šparaginių pupelių
150 g saliero šaknies
100 g ryžių
1 česnako skiltelė
50 g rūkytos šoninės
2 v. š. aliejaus
1,5 l sultinio
šiek tiek druskos, pora pipirų žirnelių, lauro lapelis, šakelė gelsvės
tarkuotas parmezano tipo sūris (Džiugas)


Susmulkinamos daržovės: bulves, salierą, cukinijas pjausčiau kubeliais, porus didokais griežinėliais, morkas supjausčiau storokais pagaliukais, šparaginių pupelių ankštis pjoviau perpus, kopūstus supjausčiau rėžiukais. Puode įkaitintame aliejuje pakepinau juostelėmis pjaustytus šoninės gabaliukus, sudėjau visas daržoves, įspaudžiau česnako skiltelę. Daržoves keletą minučių pakepinau, užpyliau viską karštu sultiniu, sudėjau ryžius, druską, pipirus, lauro lapelį, gelsvę. Viriau apie 20 min. Tiekiau su tarkuotu sūriu.


Man šioje sriuboje labiausiai patiko rūkytos šoninės prieskonis, saliero ir gelsvės skonis. Nors pomidorai - tipiškas minestrone ingredientas, jų nedėjau, nes šeimoje ne visi žavisi pomidorais ne jų "grynąja forma", o norėjosi, kad sriuba patiktų visiems! Ir pavyko... :)

rugsėjo 07, 2009

Įdaryti pomidorai

Pomidoro ir tuno deriniu nieko nenustebinsiu :) Bet ir nesistengiu - tiesiog dalinuosi skaniu, paprastu receptuku :)


Tunu įdarytiems pomidorams reikia:

5 pomidorų
1 indelio tuno aliejuje (135 g)
1 virto kiaušinio
10 - 15 juodųjų alyvuogių
1/2 raudonojo svogūno
truputėlio krapų ar kitų prieskoninių žolelių
maltų juodųjų pipirų, baziliko

Pomidorus išskobiame: nupjauname viršūnėlę, apipjauname minkštimą ir išimame jį šaukšteliu iš pomidoro vidaus, kad liktų "tuščias indelis". Kiaušinį, svogūną, alyvuoges smulkiai supjaustome, krapus sukapojame. Sumaišome viską su susmulkintu tunu ir aliejumi nuo tuno. Pagal skonį įberiame pipirų, baziliko. Gautą įdarą dedame į išskobtus pomidorus, truputėlį įspaudžiame įdarą į vidų. Pripildžius, uždedame pomidorams "skrybėlaites" ir tiekiame :)

Valgėmė su skrudinta balta duona.

Į įdarą taip pat galima dėti ir pomidorų minkštimo - tuomet reikėtų nupilti pomidorų sultis, išrinkti sėklas, kad nuo jų vėliau "neišskystų" įdaryti pomidorai. Aš į įdarą pomidorų nededu, nes tada man jau būtų per daug pomidoro skonio :) Pomidorų likučius labai skaniai suvalgau su grietine/druska/pipirais/svogūniuku.

rugsėjo 06, 2009

Kriaušės cherese arba einam iki pergalės :)

Šįkart savo virtuvėj kovojau su visais įmanomais force majeure.... Kaip kokios katastrofų komedijos herojė jaučiaus, jei yra toks žanras...
Pradėjau gaminti šį desertą, kaip visad, pakilios nuotaikos. Skanios savaitės paskelbė kriaušių savaitę. Nu, galvoju, puikumėlis!!! Bus proga išbandyti naujausioj savo kulinarinėj knygoj "Liubimyje ruskije bliuda" (sorry, kad taip išdarkiau gražią rusų k. - nedraugauju su kirilica klaviatūroj, tai dėl to čia taip...) užmatytą kriaušių cherese receptuką... Ir chereso butelį neseniai dovanų gavau....Nu, galvoju, bus viskas super :)
Iš pradžių tikrai buvo: nusipirkau kriaušių, tokių skanių, sultingų, tvarkau jas laiminga.. Kadangi desertą sumąsčiau patiekti su ledais, suorganizavau ledų atsiradimą namuose. Verdu savo kriaušytes laiminga, ateina laikas dėlioti viską į lėkštutes ir....pamatau, kad mano ledai - šaldytuve (NE ŠALDYMO KAMEROJE!!!!!). Ką tai reiškia, aiškinti nereikia :) Alternatyvos: kriaušės be ledų arba bėgam į parduotuvę.
Renkuosi antrą variantą ir štai nubėgusi į antrą parduotuvę pagaliau randu tinkamų ledų ir keliauju laiminga namo. Vėl, beveik pamiršusi istoriją su ledais, pakilios nuotaikos dėlioju desertą į lėkštutes, galvoju, reikia įamžinti šį patiekalą :) Hm... force majeure No 2 - išsikrovusios fotiko baterijos...Nesinervinam, nesinervinam - turim antrą komplektuką. Įsidedam naujas baterijas - hm hm.. šios irgi išsikrovusios....!!! Nu tada man jau visai rankos nusviro :) :) Jau nepamenu, kada paskutinįsyk man tiek visko blogo buvo atsitikę... ir dar virtuvėj!!! :) Gerai, kad bent istorijos pabaiga laiminga: desertas skanus, todėl mielai pakartojau jo gamybą antrąkart :) Jau pakrovusi baterijas.. ;) Štai jo nuotraukytė ir receptas:



4 kriaušių
2 v. š. citrinos sulčių
6 v. š. rudojo cukraus
1/2 stiklinės chereso
Vanilinių ledų

Kriaušes nulupame, perpajuname per pusę, išvalome viduriuką. Puode užviriname stiklinę vandens su citrinų sultimis ir cukrumi, šiame sirupe verdame kriaušes, kol jos suminkštėja (viriau apie 15-20 min). Prieš baigiant virti, supilame cheresą ir paverdame kartu su kriaušėmis apie 5 min.
Tiekiame su vaniliniais ledais.
Skanaus!

rugsėjo 04, 2009

Sumuštiniai su tunu ir pomidoru



Šių keptų sumuštinukų receptą išskaičiau savo mylimoj M. Berry "Klasikinėj virtuvėj" ir po to vis negaliu nurimti :) Baisiai skanu.. :)

Sumuštinukams naudoju:

Baltą sumuštinių duoną
Porą šaukštų aliejaus
Porą skiltelių česnako
Pomidorus
Tuną savo sultyse
Fermentinį sūrį

Duonos riekelės keletą minučių iš abiejų pusių skrudinamos orkaitėje. Per tą laiką sumaišome aliejų su spaustomis česnakų skiltelėmis, riekelėmis supjaustome pomidorus, sūrį. Apskrudintas duonos riekeles patepame aliejumi, dedame riekelę pomidoro, gabaliuką tuno, sūrio. Taip paruoštus visus sumuštinukus kepame orkaitėje keletą minučių, kol išsilydo sūris.

Skanūs tiek kątik iškepti, tiek jau atvėsę! :)

P.s. aliejų galima "praturtinti" ne vien česnako skoniu, bet ir prieskoninėmis žolelėmis - baziliku, raudonėliu...

rugsėjo 03, 2009

Grybų užkepėlė su kiaušiniu

Atidarom grybų sezoną? :) Šiaip šią užkepėlę visada darau su pievagrybiais, bet originaliame recepte rekomenduojama naudoti mišrius grybus. Taigi, jei savaitgalį susiruošėt "į grybus", čiupkit recepto idėją ir bandykit jį su įvairiais grybukais :)


4 užkepėlėm reikia:

400 g grybų
200 - 300 g kiaulienos kumpio
1 svogūno
poros šaukštų grietinėlės
2 v. š. sviesto + šiek tiek kepimo formelėms patepti
4 kiaušinių
Tarkuoto fermentinio sūrio užkepėlėm apibarstyti
Pjaustytų žalumynų (krapų ar petražolių)
Druskos, pipirų

Nuvalyti grybai supjaustomi gabaliukais, jei jie nedideli - galima palikti nepjaustytus. Mėsa supjaustoma nedideliais gabalėliais. Ištirpintame svieste pakepinami smulkiai pjaustyti svogūnai, sudedami grybai ir mėsa. Pakepinama keletą minučių, supilama grietinėlė, druska, pipirai. Į riebalais išteptas formeles lygiomis dalimis išpilstomas šis grybų troškinys. Kiekvieno indelio viduryje padaroma duobutė, o į ją įmušamas kiaušinis. Užkepėlės apibarstomos tarkuotu sūriu ir pašaunamos į orkaitę maždaug 10 min. Baigus kepti, troškinys apibarstomas žalumynais.
Skanaus!
P.s. Skanu valgyti su balta skrudinta duona.
Recepto šaltinis: K. Toibner ir A. Volter "Virtuvės džiaugsmai"

rugsėjo 02, 2009

Biskvitinis obuolių pyragas

Šią savaitę susimąsčiau, prieš kiek metų pirmąkart savarankiškai gaminau kokį nors patiekalą, kas tai buvo, kaip man sekės... Sumuštiniai nesiskaito, nors, pamenu, buvo laikas, kai su sese laukdavom namiškių pridariusios devynias galybes gražių sumuštinių - išpuoštų salotom, petražolėm, krapais, gražiai pjaustytais agurkais, pomidorais.... Ar jie tikrai buvo tokie gražūs, kaip dabar prisimenu - nežinau... bet tikrai būdavo labai faina juos gaminti :)
Kas buvo tas pirmasis tikrasis gamintas patiekalas taip, deja, ir neprisimenu... BET labai gali būti, kad tai buvo ŠIS biskvitinis obuolių pyragas! Mūsų namuose jis kepamas visą amžinybę, receptas toooks paprastas, kad iškepčiau pyragą užsimerkus (reiks kada pabandyti :) ). Visai tikėtina, kad užsinorėjus šio pyrago prieš daug daug metų pašniukštinėjau recepto ir ėmiausi veiklos :)

Pyragui reikia:

4 kiaušinių
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės miltų
500 - 750 g obuolių
truputėlio cinamono
sviesto formai patepti

Kepimo forma ištepama sviestu, į ją sudedami skiltelėmis pjaustyti obuoliai, pabarstomi cinamonu. Kiaušiniai su cukrumi keletą minučių plakami mikseriu. Kai cukraus ir kiaušinių masė gerai išsiplaka, po truputį supilami miltai ir viskas toliau plakama mikseriu, kol gaunasi graži vientisa tešla. Išplaktą tešlą supilame ant obuolių, pašauname pyragą į orkaitę ir kepame apie 50 min.
Skanaus!
P.s. Esu išbandžiusi daugybę obuolių pyragų receptų, dalis jų sėkmingai prigijo ir apsigyveno mūsų namuose, bet šiai klasikai konkurentų, manau, nėra :) ir tai ne vien tradicijos ar sentimentai :)

rugpjūčio 30, 2009

Viduržemio jūros cukinijų apkepas

Šiuo metu mūsų namuose karaliauja cukinijos: cukinijų blyneliai, tiesiog keptos, miltuose ir kiaušinio plakinyje pavoliotos cukinijos, įdarytos cukinijos ir t.t. Žodžiu, šitą sąrašą (xxx cukinijos, cukinijos su yyy, etc.) galima tęsti ilgai ilgai.... :)
Paskutinis atradimas - šis cukinijų apkepas.


Apkepui reikės:

500 g cukinijų
90 g fermentinio sūrio
90 g mocarelos
2 paplaktų kiaušinių
2 v. š. pesto padažo
2-3 trintų česnako skiltelių
druskos, juodųjų pipirų
250 g sluoksniuotos tešlos

Cukinijas stambokai sutarkuojame, sumaišome su tarkuotais sūriais. Į masę įmaišome paplaktus kiaušinius, pesto, spaustas česnako skilteles, įberiame druskos, pipirų. Šią masę sukrečiame į keramikinį kepimo indą (indas turėtų būti artipilnis).
Sluoksniuotą tešlą iškočiojame taip, kad tešlos lakštas būtų šiek tiek didesnis už kepimo indą. Apdengiame šia tešla indą, tešlos perteklių nupjauname. Tešlos paviršius keliose vietose lengvai įpjaunamas. Apkepas kepamas iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30 min arba kol tešla parunda.
Labai skanus ir greitai paruošiamas patiekalas! Sluoksniuotos tešlos man visada susinaudoja mažiau, tad iš jos kartu išsikepu ir kokį saldumyną :)
Gero apetito!

Recepto šaltinis: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

rugpjūčio 29, 2009

Keptas varškės sūris

Kai norisi kažko skanaus...bet nėra ūpo ypatingai triūsti virtuvėje, kepu varškės sūrį :)


Reikia:

Varškės sūrio
Druskos
Kmynų
Sviesto

Varškės sūrį apibarstau druska, kmynais, dedu į kepimo indą, apdedu sviesto gabalėliais ir pašaunu į orkaitę. Kepu, kol gražiai parunda (apie 40 min), kartais palaistydama kepimo skysčiu. Išėmus iš orkaitės kantriai laukiu, kol sūris atvės :)

Skanaus!

P.s. labai geras užkandis prie alaus!

rugpjūčio 28, 2009

"Mano" įdarytos paprikos

Kadangi mano namuose veikia kelios "konkuruojančios virtuvės" (mano ir visų kitų šeimos narių - red. past. :)), kai kuriuos patiekalus gaminame tiesiog keletu variantų - kiekvienas pagal savo receptą. "Mano" įdarytos paprikos gaminamos su faršu ir konservuotais saldžiaisiais pipirais, o mama visąlaik į faršą deda ryžių. Abu variantai super skanūs, na bet šis įrašas apie "mano" paprikas... :)



Įdarytoms paprikoms reikės:

4 saldžiųjų paprikų
Poros riekelių batono
1 svogūno
400 g mišraus faršo
Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
1 a. š. druskos
2 kiaušinių
200 g konservuotų kukurūzų
2 v. š. sviesto
1 l sultinio
125 ml grietinėlės

Paprikos perpjaunamos pusiau, išvalomos. Batono riekelės išmirkomos vandenyje, svogūnai smulkiai supjaustomi. Faršas suminkomas su mirkyta bandele, svogūnais, kiaušiniais, konservuotais kukurūzias, druska, pipirais. Gautas įdaras sukrečiamas į paprikų puseles. Dideliame puode ištirpintame svieste paprikų puselės keletą minučių pakepinamos, po to ant jų supilamas karštas sultinys. Uždengtame puode troškinama apie 3o min, pabaigoje supilama grietinėlė.


Patiekti galima su virtomis bulvėmis ar ryžiais. Jei mėgstate lengvus patiekalus, paprikas galima valgyti ir be garnyro.

Skanaus!

Recepto šaltinis: K. Toibner ir A. Volter "Virtuvės džiaugsmai"