rugpjūčio 28, 2011

Saldi lengva vakarienė


Vakarienė be konkurencijos. Tiems, kas mėgsta saldumynus. Purūs, lengvi, saldūs ryžiai perkloti obuolių skiltelių sluoksniais, nuostabiai kvepiantys vanile.

Obuolių ir ryžių apkepas

3/4 l pieno
žiupsnelis druskos
150 g ryžių (geriau apvaliagrūdžių)
2 kiaušiniai
2 v.š. cukraus
žiupsnis vanilinio cukraus
50 g cukraus
šiek tiek cukraus pudros apkepui pabarstyti
šiek tiek sviesto kepimo indui ištpepti

Užvirinkite pieną, įberkite žiupsnelį druskos, suberkite ryžius ir ant mažos ugnies virkite juos 30 min. 
Išvirtus ryžius ataušinkite. 
Kiaušinių trynius išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, sumaišykite su virtais atvėsusiais ryžiais. 
Baltymus išplakite iki standžių putų (kad lengviau plaktųsi, galima įdėti šiek tiek cukraus). 
Obuolius nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis. 
Į riebalais išteptą kepimo indą sluoksniais dėkite ryžius ir obuolių skilteles. Pradėkite nuo ryžių, baikite obuoliais. 
Kepkite iki 200 laipsnių Celsijaus įkaitintoje orkaitėje 20 min - kol apkepas gražiai pagels. Išėmę pabarstykite cukraus pudra. 

Skanios saldžios vakarienės! 

Receptas iš K. Toibner ir A. Volter "Virtuvės džiaugsmų"

liepos 29, 2011

Keksas su rozmarinu ir citrina

Praėjusį sekmadienį Indrė iš Gėrimų ir patiekalų magijos ir Asta iš Saulėtos virtuvės visus tinklaraštininkus kvietė apsilankyti Kaune, jų organizuojamame piknike. Argi galima atsisakyti tokios progos? Tikrai ne! Todėl išsikepiau pyragą ir išlekiau Kaunan! :) Piknike daugiausia buvo saldumynų - nerealiai skanių Viktorijos sausainių su riešutų sviestu ir šokolado gabalėliais, jos sesės Marijos kepto kekso su kondensuotu pienu, Redos sausainių, labai primenančių Stroopvafel, Astos tiesiog tobulai (nė kiek neperdedu...prisiekiu!) iškeptos mielinės pynės. Tai tiek desertų :) Indrė mus vaišino humusu, o Viktorijos kompanija dar atsivežė vištienos su laimais.
Mano keksas irgi priklausė prie saldėsių, nors rozmarinų ir citrinos gaidelės jame, manau, turėtų patikti ir tiems, kas labiau mėgsta "rimtus" patiekalus. Receptą išskaičiau savo mylimame tinklaraštyje simplyrecipes.com, tik kiek adaptavau produktus. Mano manymu, citrina ir rozmarinas kekse tinka tiesiog nerealiai! Kitą kartą gal dėčiau kiek daugiau citrinos, o rozmarino negailėčiau kaip ir šįkart!


Keksas su rozmarinu ir citrina

390 g miltų
2,5 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. smulkiai pjaustyto šviežio rozmarino
2 kiaušiniai
180 ml aliejaus
1/2 a.š. druskos
280 ml cukraus
1/2 citrinos sulčių ir nutarkuotas geltonasis žievelės sluoksnis (galima dėti ir daugiau)
450 g tarkuotos, nusunktos cukinijos (naudojau jauną cukiniją, todėl tarkavau su žievele) 

Sumaišome miltus, kepimo miltelius, rozmariną ir druską.
Mikseriu plakame kiaušinius, kol suputoja. Įplakame cukrų, paskui aliejų.
Įmaišome citrinos sultis ir žievelę, tarkuotas ir gerai nusunktas cukinijas.
Dalimis įmaišome miltų mišinį, kaskart gerai išmaišome.
Sudedame paruoštą tešlą į sviestų pateptą kekso formą, šauname į 180 - 200 laipsnių orkaitę ir kepame apie 45 min., kol į pyragą įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas lieka sausas.  

Skanaus! o aš einu gaminti 2 pyragų - ryt vėl traukiam į kelionę! :)

liepos 15, 2011

Duona su sūriu ir prieskoninėmis daržovėmis

Šviežios naminės duonos kvapu pradėjau mėgautis pernai, kai namuose atsirado duonkepė. Negalėjau ja atsidžiaugti - tiesiog sudedi reikiamus ingredientus, parenki programą ir po kelių valandų ne tik namai, bet ir visas kiemas pakvimpa kepama duona. O kaip malonu pabusti nuo šviežios duonos kvapo! Dar viena gera savybė - duonkepė taip pat užminko ir pakildina tešlą, iš kurios paskui kažką susukti - vienas juokas. Taip be vargo iškepiau ir šią duonelę. Neturintiems duonkepės, pasakoju, kaip tešlą paruošti mikseriu. Neturintiems ir jo - duoną tikrai galima minkyti rankomis. Aišku, nedaug kas ryžtųsi tam kasdien, bet bent kartais pasilepinti namine duona - tikrai verta!


Duona su sūriu ir prieskoninėmis daržovėmis (žolelėmis)

500 g I r. kvietinių miltų
250 ml kambario temperatūros vandens
2-3 svogūnai
2,5 a.š. sausų mielių
1 a.š. cukraus
1 a.š. druskos
maltų pipirų
keli v.š. sviesto (kepimo formai patepti ir įdarui apkepti)
2 kiaušiniai
100 g tarkuoto fermentinio sūrio
didelis pluoštas petražolių (ar kitų prieskoninių žolelių)

Dubenyje sumaišome miltus su sausomis mielėmis, suberiame cukrų, druską, pipirus, įpilame 250 ml kambario temperatūros vandens, viską maišome mikseriu, su antgaliu tešlai 5 min iš pradžių mažu, paskui dideliu greičiu, kol pasidaro vientisa tešla. Tešlą šiltoje vietoje kildiname, kol ji pakyla dvigubai.

Tuo metu paruošiame įdarą: svieste pakepiname kubeliais pjaustytą svogūną. Pravėsus, įmušame paplaktą kiaušinį ir susmulkintas prieskonines žoleles, tarkuotą sūrį gerai išmaišome. 

Pakilusią tešlą vėl išminkome, iškočiojame 30x40 dydžio stačiakampį, sudedame paruoštą įdarą. Ilgąsias stačiakampio kraštines po keletą cm užlenkiame (kad susiformuotų uždaras galas ir nekristų įdaras kepant).
Tada tešlą iš abiejų pusių vyniojame centro link. Suformuotą kepaliuką dedame į sviestu pateptą kekso formą ir vėl laikome šiltai, kol duona pakyla.

Paplaktu kiaušiniu aptepame duonos paviršių ir šauname į 180 laipsnių orkaitę, kepame apie 40-45 min.


Duona ne tik kvapni, bet ir labai skani. Tinka tiek kaip užkandis, tiek kaip priedas prie kitų patiekalų. Įdarui tinka stipresnio kvapo sūris ir prieskoninės žolelės ar daržovės. Mums labai patiko petražolės, bet ateityje būtinai išmėginsiu įdėti ir saliero. Jį apkepsiu kartu su svogūnu.

Skanaus ir jums!

Receptas iš "Konditerijos"

liepos 09, 2011

Jogurtinis keksas


Purus, lengvas, tirpstantis burnoje ir sukeliantis zyzimą "iškepk vėl....". Mielai, nes jis tikrai labai skanus!

Jogurtinis keksas

100 g sviesto
175 g cukraus
2 kiaušiniai
pokelis vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
250 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
150 g natūralaus jogurto

Glaistui*:
150 g cukraus pudros
3-4 v.š. citrinos sulčių

Mikseriu plakame sviestą su cukrumi, kol pasidaro vientisa masė. Įmušame kiaušinius, pilame vanilinį cukrų ir druską, taip pat plakame mikseriu.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais. Palaipsniui įmaišome į sviesto masę, tada įmaišome ir jogurtą.
Pilame tešlą į sviestu pateptą kekso formą ir šauname į orkaitę, įkaitintą iki 175 laipsnių. Kepame 35-40 min.
Glaistui sumaišome cukraus pudrą su citrinos sultimis, juo aptepame iš formos išverstą ir atvėsusį pyragą.

Skanaus!

*Nuotraukoje keksas be glaisto, bet labai rekomenduoju nepatingėti jį pasigaminti - su glaistu gaiviau!

Receptas iš "Cakes & Cookies"

liepos 07, 2011

Man neskanu, kai brangu

"Man neskanu, kai brangu" - tokią reziumė išaudė mano kolega, kai užsidiskutavom apie Vilniaus kavines, jų kainas ir, svarbiausia, maistą. O aš, kaip visada, laikausi savo nuomonės - geriau brangiau, bet tikrai skaniai. Maistas man malonumas, todėl mėgstu valgyti tik skaniai arba labai skaniai :)
Vakar nieko neatsinešiau pietums į darbą, todėl reikėjo kažką sukrimsti mieste. Nemėgstu pietauti kavinėse - laiko mažai, žmonių daug, o maistas... maistas dažnai bet koks, netgi tose vietose, kuriose vakarais galima visai padoriai pavalgyti. Dėl to paprastai mieliau valgau kad ir naminį sumuštinį nei kažką mieste.
Planavau nueiti į savo mėgiamą "Senolių kepyklėlę" Stulginskio g., bet, pasirodo, beliko tik jos filialas Savičiaus g. Tada mintyse besirinkdama tarp "visai nevalgysiu" ir prancūziškos kepyklėlės Totorių g. nuklydau į kibininę "Kibin Inn". Mačiau ją jau seniai, bet kažkodėl anksčiau tenais visai netraukė. O užėjusi labai maloniai nustebau - patiko aplinka, tvyrantis kepinių kvapas, kibinų ir pyragėlių įvairovė, naminio vaizdo tortai ir pyragai. Ragautas kibinas ir pyragėlis su varške ir kriaušėmis buvo puikūs - dar šilti, tešla trapi, besisluoksniuojanti, varškė kaip naminė, kibinas sultingas ir su kokybiška kapota mėsa. Kainos tikrai nemažos, bet už kokybišką ir nuoširdų maistą man pinigų negaila, todėl tikrai apsilankysiu čia ir vėl. Mielai mokėčiau mažiau, bet ką daryt, kai dažniausiai skanu, ten, kur brangu...?

Taip, namuose visada skaniausia, o šis tartas dar ir nebrangus. Tęsdami kainų-kokybės-namų-kavinių temą su namiškiais paskaičiavome, kad tokį tartą namuose galima išsikepti už < 15 Lt, o sočiai pavalgo net 4 asmenys.


Tartas su šonine ir porais

Tešlai:
275 g miltų
180 g sviesto
1 kiaušinis
žiupsnelis druskos

Įdarui:
100 g rūkytos šoninės
1 poras
4 kiaušiniai
3 v.š. mascarpone sūrio (taip pat tinka ir kreminis ar fermentinis sūris, grietinė, etc.)
2 a.š. garstyčių
žiupsnelis pipirų

1. Tešlai miltus pirštais triname su sviestu, kol gauname trupinių konsistencijos masę. Įmušame kiaušinį ir užminkome vientisą tešlą. Suvynioję ją į plėvelę palaikome pusvalandį šaldytuve.
2. Įdarui supjaustome riekelėmis šoninę ir porus. Įkaitintoje keptuvėje kepiname šoninę, kol sučirška riebalai. Dedame porus ir taip pat pakepame keletą minučių, kol kiek suminkštėja.
3. Tešlą iškočiojame, įklojame į tarto kepimo indą, subadome tešlą šakute. Ant tešlos klojame foliją ir supilame pupeles/makaronus (ar tai, ką naudojate, kepdami tokio tipo tešlas, kad jos neišsipūstų). Šauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepame 15 min. Iškepus nuimame foliją su pupelėmis/makaronais.
4. Kiaušinius, mascarpone, garstyčias, žiupsnelį pipirų sumaišome iki vientisos masės.
5. Ant pyrago pagrindo dedame porus ir šoninę, užpilam kiaušinių mišiniu.
6. Šaunam į orkaitę ir kepam dar 20 min.

Skanaus!

Įkvėpimas: B. White Lennon & G. Campbell "The Very Best of Traditional Irish Cooking"

liepos 03, 2011

Pyragas su mascarpone kremu ir trešnėmis


Vasarą aš paprastai neatsitraukiu nuo orkaitės, kad ir kaip karšta bebūtų. Ilgi vakarai sukuria iliuziją, kad dar ne taip vėlu, ir aš vėl rišuosi prijuostę, imuosi maišyti naują pyragą.
Šis pyragas turėtų patikti ir tiems, kas termometro stulpeliui pakilus virš 25 laipsnių nenori kelti kojos į virtuvę: paruošiamas jis labai greitai, kepamas trumpai, o papuošti galima įvairiomis sezoninėmis uogomis, kurios pyragui suteikia gaivumo.  
Kadangi braškių sezonas jau pasibaigė, savąjį pyragą puošiau trešnėmis - ir gražu, ir labai skanu!

Biskvitinis pyragas su mascarpone kremu ir trešnėmis

6 kiaušiniai
175 g cukraus
150 g miltų
90 g lydyto sviesto
250 g mascarpone sūrio
1 v.š. cukraus pudros
1/2 citrinos sulčių
300 g trešnių
mėtos lapelių papuošimui

Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų. Baltymus su trupučiu cukraus išplakame iki standžių putų.
Kiaušinių trynius su likusiu cukrumi supilame į metalinį dubenį, dedame ant puodo su verdančiu vandeniu ir šluotele išplakame iki tiršto kremo konsistencijos.
Nukėlus nuo vandens vonelės, beriame miltus, lydytą sviestą, viską išmaišome.
Įmaišome 1/3 kiaušinių baltymų, po to ir likusius baltymus. Juos reikia įmaišyti labai atsargiai, kad pyragas neprarastų purumo. 
Tešlą pilame į sviestu pateptą ir kepimo formą, kepame apie 20 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Kremui sumaišome mascarpone su cukraus pudra ir citrinos sultimis. Atvėsusį pyragą aptepame šiuo kremu ir papuošiame trešnėmis, mėtų lapeliais.

Skanaus!

Įkvėpimas: "Cakes & Cookies"

birželio 19, 2011

Makaronai su rūkyta lašiša ir krevetėmis

Kad jau prisižadėjau, traukiu į dienos šviesą naujus receptus. Šiuos makaronus gaminau seniau, o šiandieną nusprendžiau paskirti maloniai tinginystei ir knygų skaitymui. Norisi kuo greičiau pabaigti F. McCourt trilogiją, kad galėčiau imtis P.Smith „Just Kids“.

Receptas paprastas kaip 2x2, sumeistrautas tiesiog iš to, ką turėjau šaldytuve. Bet derinys man labai patiko, todėl ir siunčiu jį jums.


Makaronai su rūkyta lašiša ir krevetėmis

150 g rūkytos lašišos

100 g krevečių sūryme
200 ml pomidorų tyrės
saujelė juodųjų alyvuogių
skiltelė česnako
truputis aliejaus kepimui
pora šaukštų grietinėlės
druskos, pipirų
Makaronų. Vienai porcijai verdu ~ 80 g, padažo turėtų pakakti 2 porcijoms

Lašišą supjaustome juostelėmis, česnaką susmulkiname.
Įkaitiname keptuvėje aliejų, trumpai apkepame česnaką. Dedame lašišos gabalėlius. Šiek tiek pakepus, pilame pomidorų tyrę, krevetes. Pakaitinus, įmaišome grietinėlę, pasūdome, pabarstome pipirais.
Padažą dedame ant išvirtų makaronų, pridedame juodųjų alyvuogių. Prieš tiekiant viską sumaišome.

Skanaus!

birželio 17, 2011

Valom dulkes! Tarptautinės tinklaraštininkų dienos įspūdžiai

Vieną dieną į mano pašto dėžutę atkeliavo žurnalo „Virtuvė. Nuo...iki...“ kvietimas kartu atšvęsti Tarptautinę tinklaraštininkų dieną. Nors jau seniai nebetinklaraštininau, pamaniau, kad tai tiesiog likimo siųsta proga nupūsti dulkes nuo savo virtualios virtuvės!
Taigi birželio 14 d. Tarptautinę tinklaraštininkų dieną kartu su kitų maisto blogų autorėmis atšvenčiau "Kulinarijos studijoje". „Virtuvė. Nuo... iki...“ ir „Electrolux“ suorganizavo vakarėlį-konkursą „Joninių nakties užkandžiai“, kuriame gaminome savo pasiūlytus, iškylai tinkančius patiekalus, o „Mineraliniai vandenys“ prie kiekvieno jų pritaikė tinkantį vyną.

Įsitraukusi į darbus. J.Mižutavičiūtės nuotr.

Į pasiūlytą temą pažiūrėjau labai tradiciškai, todėl norėjau gaminti tikrą lietuvišką patiekalą. Pamaniau, kad iškylai kuo puikiausiai tiktų keptas varškės sūris. Paprasta, greita ir, svarbiausia, skanu.
 
Riebų varškės sūrį reikia gausiai įtrinti druska ir kmynais. Galima kepti iškart, bet geriau bent pusvalandį pamarinuoti. Sūrį dedame į kepimo indą, apdedame sviesto gabaliukais ir šauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Vis palaistydami kepimo skysčiu kepame apie 30 min. Skanu ir šiltas, ir šaltas.
 
Keptas varškės sūris. J.Mižutavičiūtės nuotr.

Kiti tinklaraštininkai Joninių nakties iškylai pasiūlė pačių įvairiausių patiekalų – nuo pikantiškų duoninių užkandėlių, iki gaivių desertų.  


M. Kranauskaitės, http://migdolai.wordpress.com/,
Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlė su pistacijomis
J. Mižutavičiūtės nuotr.

V. Andrikoniennės, http://gardumynai.blogspot.com,
Ruginių miltų sausainiai
J. Mižutavičiūtės nuotr.

A. Ivaškevičiūtė, http://kainorivalgyt.blogspot.com/,
Skrudintas batonas su prieskoniniu sviestu
J. Mižutavičiūtės nuotr.

Ant grotelių keptos tortilijos su lietuvišku žalumynų įdaru
J. Mižutavičiūtės nuotr. 

Vakaro skaniausias ir originaliausias - R. Ničajienės, http://sezoninevirtuve.blogspot.com,
Desertas indeliuose su rabarbarais
J. Mižutavičiūtės nuotr.

Kumpio, smidrų ir pomidorų pyragas
J. Mižutavičiūtės nuotr.

Vakarėlio organizatorių gamintos agurkų ir cukinijos salotos
J. Mižutavičiūtės nuotr.
Minint tinklaraštininkų dieną, jau tradicija tapo apdovanoti geriausius praėjusių metų tinklaraščius. Taigi dar kartą sveikinimai debiutantams - R. Ničajienės sezoninevirtuve.blogspot.com ir A. Ivaškevičiūtės kainorivalgyt.blogspot.com; stilingiausiam tiklaraščiui savaitgaliorendezvous.blogspot.com (aut. J. Mižutavičiūtė), geriausiam teminiui tinklaraščiui monkeydinner.com (aut. E. Berruti, tema - italų virtuvė) ir skaitytojų mėgstamiausiam tinklaraščiui - neringa-blogas.com.
Už tikrai smagų vakarą dar kartą dėkoju organizatoriams, kitoms dalyvėms ir savo draugei bei nuoširdžiausiai mano tinklaraščio skaitytojai - Indrei!

Tarptautinėje tinklaraštininkų dienoj'11 su Indre

kovo 12, 2011

Triufeliai su lazdyno riešutais


Šiuos saldainius gaminau dovanai viena ypatinga proga. Receptas paprastas, o rezultatas – puikus. Nors saldainiai vadinasi „triufeliais“, tai ne tie minkštieji, aksominiai triufeliai, kuriuos visi pastaruoju metu taip pamėgo. Šie tvirtesni, bet ne kieti ir tikrai labai maloniai valgosi. Man labai priminė vienus vaikystės saldainius. Nepamenu jų pavadinimo, bet būdavo iš tokios mažytės dėželės su balerinomis.

Triufeliai su riešutais

75 g sviesto
75 g cukraus pudros
1 pakelis vanilinio cukraus
200 g juodojo šokolado
75 g lazdyno riešutų

Lazdyno riešutus maišydami keletą minučiu kepiname sausoje keptuvėje.
Pravėsusius sumalame blenderiu, kavamale ar mėsmale.
Dubenyje išsukame sviestą, suberiame cukraus pudrą ir vanilinį cukrų ir sutriname viską į vientisą masę.
Mažais gabalėliais pjaustytą šokoladą ištirpiname vandens vonelėje.
Tirpintą šokoladą įmaišome į sviesto masę, supilame 2/3 lazdyno riešutų pudros.
Leidžiame masei pravėsti, tada iš jos formuojame graikiško riešuto dydžio rutulėlius ir apvoliojame juos likusiuose riešutuose.

Skanaus!

Receptas iš „Konditerijos“

sausio 18, 2011

Trapūs žagarėliai


Ragaudama naujus skonius ir bandydama naujus receptus, prie kai kurių vis grįžtu. Yra klasikinių patiekalų, kurių, prabėgus laikui norisi vėl ir vėl. Nes klasika yra klasika.
Žagarėliai man vienas tokių patiekalų. Mėgstu juos visokius. Vienus – storus, minkštus, gražiai apskrudusius – kepa sesės krikšto mama; kitus – trapius, tirpstančius burnoje ir tokius plonyčius, kad kartais net sunku juos suimti – kepa viena mūsų pažįstama, mano močiutės vaikystės draugė. Ji kepa žagarėlius visą gyvenimą, todėl kaskart jie gaunasi tiesiog tobuli. Ypatingo skonio jos žagarėliams suteikia, žinoma, ne vien per daugelį metų prisijaukintas receptas, kai tiksliai atpažįsti teisingo kietumo tešlą ir tiksliai žinai iš kokio plonumo lakšto formuojami tie tobuli, tirpstantys burnoje žagarėliai, bet ir rinktiniai ingredientai. Ji žagarėlius visuomet gamina tik iš kaimiškų kiaušinių, naminės grietinės, o verda juos riebaluose. Išvirus gausiai apibarsto cukraus pudra, o tada visi valgytojai pasineria į saldžią pasaką.
Žagarėlių receptas labai paprastas: reikia tik kiaušinių trynių, grietinės ir miltų. Dar poros šaukštų spirito ar degtinės, kad virdami žagarėliai neprisigertų riebalų, ir cukraus pudros pabarstymui. Proporcijos irgi labai paprastos: 1 kiaušinio tryniui, dedame 2 šaukštus grietinės, o miltų tiek, kad gautume kočiojamą, bet ne kietą tešlą.
Žagarėlius gaminau jau keletą kartų ir kaskart bandžiau paskaičiuoti, kiek miltų įdėjau. Kelis sykius vis neprisėsdavau aprašyti šių nuostabių žagarėlių, tad tikslus miltų kiekis išgaruodavo iš galvos. Šį kartą ne tik paskaičiavau ir įsiminiau, bet dar ir užrašysiu, kad visiems, net nepasitikintiems savo intuicija virtuvėje, nebūtų baisu leistis į žagarėlių virimo džiaugsmus!

Trapūs žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
6 v.š. grietinės
3 v.š. spirito
2 ½ stiklinės miltų plius šiek tiek žagarėlių kočiojimui

aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinių trynius lengvai paplakame, sumaišome su grietine, supilam alkoholį.
Po truputį beriame miltus ir minkome tokią tešlą, kokią jau galima kočioti.
Paruoštą tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus kuo ploniau, kad būtų beveik peršviečiama (kuo ploniau iškočiota, tuo trapesni ir „pūslėtesni“ gaunasi žagarėliai) ir formuojame žagarėlius.
Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį žagarėlius. Verdame apie minutę iš kiekvienos pusės – kad žagarėliai tik lengvai paglestų.
Išėmę iš aliejaus nusausiname servetėlėmis ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

sausio 14, 2011

Kiniškos vištienos salotos


Dar vienas patiekalas iš mano "darbinių" pietų meniu. Vištieną pasiruošiu iš vakaro, todėl per pietų pertrauką lieka tik susipjaustyti salotas. O tada, greitai papietavus, dar galima koją ant kojos užsimetus pasėdėti tyloj ir ramybėj :)

Kiniškos vištienos salotos

2 virtos vištienos krūtinėlės
50 g šviežių petražolių ar kalendrų
1/2 galvos kiniško kopūsto

Padažui:
2 v.š. ryžių acto
2 a.š. cukraus
1 a.š. druskos
2 v.š. sezamų aliejaus
3 a.š. garstyčių
2 a.š. sojų padažo

Vištieną supjaustome kubeliais.
Petražoles susmulkiname.
Pekino kopūstą supjaustome rėžiukais.
Visus padažo ingredientus gerai išmaišome iki vientisos emulsijos.
Klojame salotas į lėkštę, ant viršaus - su petražolėmis ir padažu išmaišytą vištieną.

Voilà, pietūs ant stalo!


Receptas iš atostogų trofėjaus "Chinese cooking made easy", kuriame daugybė skanių kiniškų patiekalų. Būtinai bus ir daugiau receptų iš šios knygelės - ką bandžiau, viskas super ;)

sausio 10, 2011

Kreminė špinatų sriuba, pagardinta sezamu

Dievinu kulinarines knygas, galėčiau jas skaityti ištisas dienas. Gaminti taip pat labiausiai mėgstu pagal jas, nors, jei reikėtų surasti receptą, kurio laikiausi visiškai tiksliai, tektų labai ilgai pavargti. O gal net nepavyktų. Gamindama dažniausiai nuklystu nuo recepto - tai pridedu kokį mėgiamą ingredientą, tai ko nors atsisakau ar pakoreguoju gaminimo eigą. Dažniausiai knygose tiesiog ieškau įkvėpimo išbandyti naują skonį, sujungti turimus ingredientus į neragautą patiekalą ar tiesiog to, kas labiausiai atitiktų tos dienos nuotaiką.
Kartais nuo recepto nuklystu ne savo noru. Štai šios sriubos virti stojau prisiekusi, kad viską darysiu taip, kaip parašyta. H. Rottmann'o "Naujojo šaukšto receptuose" pirmiausia suvilioja nuotraukos ir išsamūs aprašymai, kaip pagaminti konkretų patiekalą; be to, knygoje pateikiama išsami bazinė informacija apie produktus, patiekalus, jų tipus. Dauguma receptų paprasti, bet su "cinkeliu", skoniai suderinti ir išbaigti. Taigi tik imk ir gamink! Pasirinkau sriubą: špinatai, kokosų pienas ir sezamų aliejaus lašeliai, turintys užbaigti šitą tobulą, lengvą, bet maistingą sriubą. Deja, priėjusi "kokosų pieną" ir vėl turėjau imtis "plano B"! Kelias dienas atidarytoje skardinėje vietoj kokosų pieno radau visų vėliavos spalvų masę, kuri iškart iškeliavo į šiukšlių dėžę. Mano pietus išgelbėjo paprastas pienas, o sezamų aliejus ir sėklos sriubai suteikė bent dalį to ypatingo skonio, kurio tikėjausi virdama H. Rottmann'o sriubą.
Špinatų sriubos paragauti rekomenduočiau netgi tiems, kurie "nesupranta" špinatų - skonis švelnus, konsistencija labai lengva, o patiekalas šildantis, sotus ir net kažkaip raminantis!


Špinatų sriuba

300 g špinatų
2 svogūnai
1 česnako skiltelė
3 v.š. aliejaus
1/2 a.š. kumino miltelių
300 ml kokosų pieno (arba paprasto pieno, grietinėlės)
1 l daržovių sultinio
2 v.š. sausoje keptuvėje kepintų sezamo sėklų
2 v.š. sezamų aliejaus

Špinatų lapus supjaustome stambiai, svogūną - kubeliais, o česnako skiltelę - smulkiai.
Puode įkaitinam aliejų, jame apkepinam svogūnus ir česnakus, suberiam kuminą ir pakepam, kol jis išskleidžia savo aromatą. Suberiam špinatus, patroškinam, kol suglemba.
Pilam sultinį ir (kokosų) pieną, pagardinam druska, pipirais.
Sutriname sriubą blenderiu. Pagardiname kepintomis sezamo sėklomis ir aliejaus lašeliais.

Skanaus!

sausio 08, 2011

Patobulintas camembert'as


5 minutės ruošimo, para kantrybės ir keliolika minučių džiaugsmo valgant patobulintą camembert'ą.

Camembert'as su riešutais ir spanguolėmis

1 gabalėlio brandinto camembert'o sūrio
saujelės graikiškų ar pekano riešutų
saujelės džiovintų spanguolių
kelių šaukštelių Calvados'o ar kito brendžio, konjako

Camembert'ą perpjauname skersai.
Riešutus susmulkiname, sumaišome juos su spanguolėmis ir Calvados'u.
Riešutų masę sudedame ant vienos sūrio puselės, įspaudžiame ją, uždengiame kita sūrio pusele. Suvyniojame į popierių ir paslėgę parą palaikome šaldytuve.

Skanaus!

sausio 03, 2011

Grikių salotos su keptomis daržovėmis

Kažkada grikius mėgau vieninteliu pavidalu - virtus piene ir pabarstytus cukrumi... Jei neragavote, labai rekomenduoju - puikūs pusryčiai ar vakarienė. Su daug pieno išvirti grikiai ir patirpusio cukraus plutelė... hm... būtinai reikės šitą vaikystės pusryčių meniu artimiausiu metu vėl ištraukti į dienos šviesą.
O pastaruoju metu dažniau valgydavau birius, vandenyje virtus ryžius. Tiesiog vienus, puikiai tiko ir šalti. Taip juos pamėgau, kad sumąsčiau ir grikiškas salotas susimeistrauti. Štai kas gavosi.
 

Tokioms Grikių salotoms reikia:

1/3 puodelio grikių
2 morkų
1 svogūno
100 g mažų pievagrybių
sviesto kepimui, druskos, stambiai maltų juodųjų pipirų

5 v.š. Balzamiko acto
4 v.š. alyvuogių aliejaus
Gero pluoštelio petražolių

Grikius ir morkas išverdame pasūdytame vandenyje.
Svogūną supjaustome kubeliais, morkas - vidutinio storumo skrituliukais ar kiek smulkiau; stambesnius pievagrybius perpjaunam pusiau.  
Keptuvėje ištirpiname sviestą, apkepame jame svogūnus, dedame morkas ir pievagrybius. Pamaišydami kepiname ant vidutinės ugnies keletą minučių, kol iškepa pievagrybiai. Pasūdome, pabarstome pipirais.
Susmulkiname petražoles.
Padažui gerai sumaišome actą su aliejumi.
Viską sudedame į dubenį ir gerai išmaišome.

Bon Appétit!

P.s. šios salotos ne tik lengvai paruošiamos ir maistingos, bet ir puikiai "transportuojamos", todėl puikiai tinka mobiliems pietums darbe.

sausio 02, 2011

Mano virtuvė

Egidija paskatino atverti savo virtuvių duris ir parodyti, kur gimsta mūsų ruošiami skanėstai. Šią mintį ji iškėlė per projektą "Languota prijuostė", kurio eiga man, kaip nesekančiai visko nuo pradžių, vis dar šiek tiek miglota ir paini. Atrodo, projektas jau pereina prie kitos temos, bet kadangi pati labai mielai žvalgiausi po "kaimynų" kulinarinių šedevrų kalves, nutariau atverti ir savosios duris.

Įsikūriau čia, palyginus, neseniai. Virtuvė nedidelė ir kompaktiška, bet nuo pirmųjų akimirkų jaučiausi čia kaip žuvis vandenyje. Tikslių "kvadratų" nežinau, bet "suspausta" nesijaučiu, nes erdvę vizualiai praplečia veidrodinė siena, kurioje ir matote "virtuvės panoramą". Taip, aš jai irgi iš esmės priklausau, nes beveik visą laiką, kai būnu namuose, praleidžiu virtuvėje. Netgi tada kai negaminu.
Virtuvėje yra visi būtiniausi daiktai išskyrus... orkaitę. Keldamasi iš namų, kuriuose buvo 3 orkaitės (taip, TRYS ir visos veikiančios...), dvejojau, ar ištversiu gyvenimą be jos, be šviežio naminio pyrago kvapo, be savo keptų sausainių. Gliukozės trūkumo tikrai nejaučiu, nes pyragų kepimą puikiai kompensuoju kitais desertais, kurių gaminimui orkaitės nereikia. O jų - patikėkit manim - devynios galybės. Persikėlusi čia, savo kulinarines knygas peržvelgiau nauju žvilgsniu ir tiek naujo jose atradau... Be to, šviežių kepinių kvapas mane vis tiek kartais žadina. O sklinda jis iš duonkepės. Taip pat skaniausi Vilniaus croissant'ai dabar vos už 5 minučių nuo namų.
Virtuvė nedidelė, bet vietos man joje pakanka, nes nemėgstu kaupti maisto atsargų, o indus išdalinu po įvairias erdves. Virtuvėje laikau tik tai, ko prireikia labai dažnai. Tiesa, kai kurių maistų prisikaupia tiesiog savaime. Turiu solidžią, nuolat pildomą ir atnaujinamą džiovintų vaisių ir riešutų "kolekciją", prieskonių priskaičiuotume bent 50 rūšių (ir vis tiek vis kažko trūksta...), kadangi kepu duoną, tai miltų irgi paparastai turiu bent kokias 4 rūšis. Ant stalo visada stovi šviežių vaisių, be kurių neįsivaizduoju nė vienos dienos, o ant palangės - krepšelis su šviežiomis daržovėmis ir keli prieskoninių žolelių vazonėliai.
Tvarka virtuvėje labai dinamiška - kai pradedu gaminti, visi paviršiai pasidengia įvairiais rakandais, indeliais, puodeliais, maišeliais ir maistu, bet pabaigus iškart susitvarkau. Kad ir vėl kiltų įkvėpimas gaminti ir... apversti viską aukštyn kojom ;) 

sausio 01, 2011

Kiškio metus pasitinkant

Pasitinkant šiuos metus, ant Naujųjų stalo turėjo būti kuo daugiau daržovių patiekalų - kad kiškis, į kurio metus žengiame, būtų laimingas ir neštų sėkmę ištisus metus. Kad fortūna tikrai nenusisuktų, siūlau paprastą vos kelių ingredientų sriubą, puikiai tiksiančią kiekvieną dieną ir patiksiančią net išrankiausiam zuikiui! ;) Šildantis kardamono, kokosų pieno aromatas ypač tinką šaltą žiemos dieną.


Kardamoninė morkų sriuba

3-4 morkos
2 svogūnai
600 ml vištienos sultinio
150 ml kokosų pieno
2 v.š. sviesto
1-2 sutrintos kardamono ankštys
druskos ir šiek tiek maltos aitriosios paprikos

Morkas ir svogūnus smulkiai supjaustome.
Puode ištirpiname sviestą, sudedame svogūnus, pakepiname juos maišydami keletą minučių.
Dedame morkas, taip pat šiek tiek pakepame.
Supilame karštą sultinį, sudedame prieskonius ir uždengę verdame apie 15 min, kol morkos suminkštėja.
Sriubą sutriname blenderiu, įmaišome kokosų pieną, užverdame ir valgome!

Skanaus ir sėkmingų Kiškio metų!