sausio 18, 2011

Trapūs žagarėliai


Ragaudama naujus skonius ir bandydama naujus receptus, prie kai kurių vis grįžtu. Yra klasikinių patiekalų, kurių, prabėgus laikui norisi vėl ir vėl. Nes klasika yra klasika.
Žagarėliai man vienas tokių patiekalų. Mėgstu juos visokius. Vienus – storus, minkštus, gražiai apskrudusius – kepa sesės krikšto mama; kitus – trapius, tirpstančius burnoje ir tokius plonyčius, kad kartais net sunku juos suimti – kepa viena mūsų pažįstama, mano močiutės vaikystės draugė. Ji kepa žagarėlius visą gyvenimą, todėl kaskart jie gaunasi tiesiog tobuli. Ypatingo skonio jos žagarėliams suteikia, žinoma, ne vien per daugelį metų prisijaukintas receptas, kai tiksliai atpažįsti teisingo kietumo tešlą ir tiksliai žinai iš kokio plonumo lakšto formuojami tie tobuli, tirpstantys burnoje žagarėliai, bet ir rinktiniai ingredientai. Ji žagarėlius visuomet gamina tik iš kaimiškų kiaušinių, naminės grietinės, o verda juos riebaluose. Išvirus gausiai apibarsto cukraus pudra, o tada visi valgytojai pasineria į saldžią pasaką.
Žagarėlių receptas labai paprastas: reikia tik kiaušinių trynių, grietinės ir miltų. Dar poros šaukštų spirito ar degtinės, kad virdami žagarėliai neprisigertų riebalų, ir cukraus pudros pabarstymui. Proporcijos irgi labai paprastos: 1 kiaušinio tryniui, dedame 2 šaukštus grietinės, o miltų tiek, kad gautume kočiojamą, bet ne kietą tešlą.
Žagarėlius gaminau jau keletą kartų ir kaskart bandžiau paskaičiuoti, kiek miltų įdėjau. Kelis sykius vis neprisėsdavau aprašyti šių nuostabių žagarėlių, tad tikslus miltų kiekis išgaruodavo iš galvos. Šį kartą ne tik paskaičiavau ir įsiminiau, bet dar ir užrašysiu, kad visiems, net nepasitikintiems savo intuicija virtuvėje, nebūtų baisu leistis į žagarėlių virimo džiaugsmus!

Trapūs žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
6 v.š. grietinės
3 v.š. spirito
2 ½ stiklinės miltų plius šiek tiek žagarėlių kočiojimui

aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinių trynius lengvai paplakame, sumaišome su grietine, supilam alkoholį.
Po truputį beriame miltus ir minkome tokią tešlą, kokią jau galima kočioti.
Paruoštą tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus kuo ploniau, kad būtų beveik peršviečiama (kuo ploniau iškočiota, tuo trapesni ir „pūslėtesni“ gaunasi žagarėliai) ir formuojame žagarėlius.
Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį žagarėlius. Verdame apie minutę iš kiekvienos pusės – kad žagarėliai tik lengvai paglestų.
Išėmę iš aliejaus nusausiname servetėlėmis ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

5 komentarai:

  1. 100 metų nevalgiau ir dar ilgiau nekepiau. Nors šie man truputį labiau primena skruzdėlyno lakštelius - močiutės mano kažkodėl būdavo lygūs, be burbuliukų. Neabejoju, kad ir šie labai skanūs :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš tai gan dažnai ir gaminu, ir valgau :) labai juos mėgstu :)
    Skruzdėlynui ši tešla, mano manymu, per daug trapi - jei tobulai plonai iškočioji, žagarėliai tiesiog lūžta nuo trapumo..
    Skruzdėlyną kartą labai sėkmingai dariau iš paprastutės tešlos - kiaušiniai (t.y., ir tryniai, ir baltymai) ir miltai. Labai skaniai gavosi!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rūta, manau, kad tavo tinklaraštis yra "stiliovas". Skiriu tau nuo savęs "Stilish blogger award"

    Daugiau žinių čia:
    http://ausrra.blogspot.com/2011/01/stylish-blogger-award.html

    AtsakytiPanaikinti
  4. labai puikus, aciu uz si nuostabu recepta.

    _________________________________
    autobusu nuoma mikroautobusu nuoma | www.perkamemiska.lt

    AtsakytiPanaikinti