sausio 18, 2011

Trapūs žagarėliai


Ragaudama naujus skonius ir bandydama naujus receptus, prie kai kurių vis grįžtu. Yra klasikinių patiekalų, kurių, prabėgus laikui norisi vėl ir vėl. Nes klasika yra klasika.
Žagarėliai man vienas tokių patiekalų. Mėgstu juos visokius. Vienus – storus, minkštus, gražiai apskrudusius – kepa sesės krikšto mama; kitus – trapius, tirpstančius burnoje ir tokius plonyčius, kad kartais net sunku juos suimti – kepa viena mūsų pažįstama, mano močiutės vaikystės draugė. Ji kepa žagarėlius visą gyvenimą, todėl kaskart jie gaunasi tiesiog tobuli. Ypatingo skonio jos žagarėliams suteikia, žinoma, ne vien per daugelį metų prisijaukintas receptas, kai tiksliai atpažįsti teisingo kietumo tešlą ir tiksliai žinai iš kokio plonumo lakšto formuojami tie tobuli, tirpstantys burnoje žagarėliai, bet ir rinktiniai ingredientai. Ji žagarėlius visuomet gamina tik iš kaimiškų kiaušinių, naminės grietinės, o verda juos riebaluose. Išvirus gausiai apibarsto cukraus pudra, o tada visi valgytojai pasineria į saldžią pasaką.
Žagarėlių receptas labai paprastas: reikia tik kiaušinių trynių, grietinės ir miltų. Dar poros šaukštų spirito ar degtinės, kad virdami žagarėliai neprisigertų riebalų, ir cukraus pudros pabarstymui. Proporcijos irgi labai paprastos: 1 kiaušinio tryniui, dedame 2 šaukštus grietinės, o miltų tiek, kad gautume kočiojamą, bet ne kietą tešlą.
Žagarėlius gaminau jau keletą kartų ir kaskart bandžiau paskaičiuoti, kiek miltų įdėjau. Kelis sykius vis neprisėsdavau aprašyti šių nuostabių žagarėlių, tad tikslus miltų kiekis išgaruodavo iš galvos. Šį kartą ne tik paskaičiavau ir įsiminiau, bet dar ir užrašysiu, kad visiems, net nepasitikintiems savo intuicija virtuvėje, nebūtų baisu leistis į žagarėlių virimo džiaugsmus!

Trapūs žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
6 v.š. grietinės
3 v.š. spirito
2 ½ stiklinės miltų plius šiek tiek žagarėlių kočiojimui

aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinių trynius lengvai paplakame, sumaišome su grietine, supilam alkoholį.
Po truputį beriame miltus ir minkome tokią tešlą, kokią jau galima kočioti.
Paruoštą tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus kuo ploniau, kad būtų beveik peršviečiama (kuo ploniau iškočiota, tuo trapesni ir „pūslėtesni“ gaunasi žagarėliai) ir formuojame žagarėlius.
Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį žagarėlius. Verdame apie minutę iš kiekvienos pusės – kad žagarėliai tik lengvai paglestų.
Išėmę iš aliejaus nusausiname servetėlėmis ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

sausio 14, 2011

Kiniškos vištienos salotos


Dar vienas patiekalas iš mano "darbinių" pietų meniu. Vištieną pasiruošiu iš vakaro, todėl per pietų pertrauką lieka tik susipjaustyti salotas. O tada, greitai papietavus, dar galima koją ant kojos užsimetus pasėdėti tyloj ir ramybėj :)

Kiniškos vištienos salotos

2 virtos vištienos krūtinėlės
50 g šviežių petražolių ar kalendrų
1/2 galvos kiniško kopūsto

Padažui:
2 v.š. ryžių acto
2 a.š. cukraus
1 a.š. druskos
2 v.š. sezamų aliejaus
3 a.š. garstyčių
2 a.š. sojų padažo

Vištieną supjaustome kubeliais.
Petražoles susmulkiname.
Pekino kopūstą supjaustome rėžiukais.
Visus padažo ingredientus gerai išmaišome iki vientisos emulsijos.
Klojame salotas į lėkštę, ant viršaus - su petražolėmis ir padažu išmaišytą vištieną.

Voilà, pietūs ant stalo!


Receptas iš atostogų trofėjaus "Chinese cooking made easy", kuriame daugybė skanių kiniškų patiekalų. Būtinai bus ir daugiau receptų iš šios knygelės - ką bandžiau, viskas super ;)

sausio 10, 2011

Kreminė špinatų sriuba, pagardinta sezamu

Dievinu kulinarines knygas, galėčiau jas skaityti ištisas dienas. Gaminti taip pat labiausiai mėgstu pagal jas, nors, jei reikėtų surasti receptą, kurio laikiausi visiškai tiksliai, tektų labai ilgai pavargti. O gal net nepavyktų. Gamindama dažniausiai nuklystu nuo recepto - tai pridedu kokį mėgiamą ingredientą, tai ko nors atsisakau ar pakoreguoju gaminimo eigą. Dažniausiai knygose tiesiog ieškau įkvėpimo išbandyti naują skonį, sujungti turimus ingredientus į neragautą patiekalą ar tiesiog to, kas labiausiai atitiktų tos dienos nuotaiką.
Kartais nuo recepto nuklystu ne savo noru. Štai šios sriubos virti stojau prisiekusi, kad viską darysiu taip, kaip parašyta. H. Rottmann'o "Naujojo šaukšto receptuose" pirmiausia suvilioja nuotraukos ir išsamūs aprašymai, kaip pagaminti konkretų patiekalą; be to, knygoje pateikiama išsami bazinė informacija apie produktus, patiekalus, jų tipus. Dauguma receptų paprasti, bet su "cinkeliu", skoniai suderinti ir išbaigti. Taigi tik imk ir gamink! Pasirinkau sriubą: špinatai, kokosų pienas ir sezamų aliejaus lašeliai, turintys užbaigti šitą tobulą, lengvą, bet maistingą sriubą. Deja, priėjusi "kokosų pieną" ir vėl turėjau imtis "plano B"! Kelias dienas atidarytoje skardinėje vietoj kokosų pieno radau visų vėliavos spalvų masę, kuri iškart iškeliavo į šiukšlių dėžę. Mano pietus išgelbėjo paprastas pienas, o sezamų aliejus ir sėklos sriubai suteikė bent dalį to ypatingo skonio, kurio tikėjausi virdama H. Rottmann'o sriubą.
Špinatų sriubos paragauti rekomenduočiau netgi tiems, kurie "nesupranta" špinatų - skonis švelnus, konsistencija labai lengva, o patiekalas šildantis, sotus ir net kažkaip raminantis!


Špinatų sriuba

300 g špinatų
2 svogūnai
1 česnako skiltelė
3 v.š. aliejaus
1/2 a.š. kumino miltelių
300 ml kokosų pieno (arba paprasto pieno, grietinėlės)
1 l daržovių sultinio
2 v.š. sausoje keptuvėje kepintų sezamo sėklų
2 v.š. sezamų aliejaus

Špinatų lapus supjaustome stambiai, svogūną - kubeliais, o česnako skiltelę - smulkiai.
Puode įkaitinam aliejų, jame apkepinam svogūnus ir česnakus, suberiam kuminą ir pakepam, kol jis išskleidžia savo aromatą. Suberiam špinatus, patroškinam, kol suglemba.
Pilam sultinį ir (kokosų) pieną, pagardinam druska, pipirais.
Sutriname sriubą blenderiu. Pagardiname kepintomis sezamo sėklomis ir aliejaus lašeliais.

Skanaus!

sausio 08, 2011

Patobulintas camembert'as


5 minutės ruošimo, para kantrybės ir keliolika minučių džiaugsmo valgant patobulintą camembert'ą.

Camembert'as su riešutais ir spanguolėmis

1 gabalėlio brandinto camembert'o sūrio
saujelės graikiškų ar pekano riešutų
saujelės džiovintų spanguolių
kelių šaukštelių Calvados'o ar kito brendžio, konjako

Camembert'ą perpjauname skersai.
Riešutus susmulkiname, sumaišome juos su spanguolėmis ir Calvados'u.
Riešutų masę sudedame ant vienos sūrio puselės, įspaudžiame ją, uždengiame kita sūrio pusele. Suvyniojame į popierių ir paslėgę parą palaikome šaldytuve.

Skanaus!

sausio 03, 2011

Grikių salotos su keptomis daržovėmis

Kažkada grikius mėgau vieninteliu pavidalu - virtus piene ir pabarstytus cukrumi... Jei neragavote, labai rekomenduoju - puikūs pusryčiai ar vakarienė. Su daug pieno išvirti grikiai ir patirpusio cukraus plutelė... hm... būtinai reikės šitą vaikystės pusryčių meniu artimiausiu metu vėl ištraukti į dienos šviesą.
O pastaruoju metu dažniau valgydavau birius, vandenyje virtus ryžius. Tiesiog vienus, puikiai tiko ir šalti. Taip juos pamėgau, kad sumąsčiau ir grikiškas salotas susimeistrauti. Štai kas gavosi.
 

Tokioms Grikių salotoms reikia:

1/3 puodelio grikių
2 morkų
1 svogūno
100 g mažų pievagrybių
sviesto kepimui, druskos, stambiai maltų juodųjų pipirų

5 v.š. Balzamiko acto
4 v.š. alyvuogių aliejaus
Gero pluoštelio petražolių

Grikius ir morkas išverdame pasūdytame vandenyje.
Svogūną supjaustome kubeliais, morkas - vidutinio storumo skrituliukais ar kiek smulkiau; stambesnius pievagrybius perpjaunam pusiau.  
Keptuvėje ištirpiname sviestą, apkepame jame svogūnus, dedame morkas ir pievagrybius. Pamaišydami kepiname ant vidutinės ugnies keletą minučių, kol iškepa pievagrybiai. Pasūdome, pabarstome pipirais.
Susmulkiname petražoles.
Padažui gerai sumaišome actą su aliejumi.
Viską sudedame į dubenį ir gerai išmaišome.

Bon Appétit!

P.s. šios salotos ne tik lengvai paruošiamos ir maistingos, bet ir puikiai "transportuojamos", todėl puikiai tinka mobiliems pietums darbe.

sausio 02, 2011

Mano virtuvė

Egidija paskatino atverti savo virtuvių duris ir parodyti, kur gimsta mūsų ruošiami skanėstai. Šią mintį ji iškėlė per projektą "Languota prijuostė", kurio eiga man, kaip nesekančiai visko nuo pradžių, vis dar šiek tiek miglota ir paini. Atrodo, projektas jau pereina prie kitos temos, bet kadangi pati labai mielai žvalgiausi po "kaimynų" kulinarinių šedevrų kalves, nutariau atverti ir savosios duris.

Įsikūriau čia, palyginus, neseniai. Virtuvė nedidelė ir kompaktiška, bet nuo pirmųjų akimirkų jaučiausi čia kaip žuvis vandenyje. Tikslių "kvadratų" nežinau, bet "suspausta" nesijaučiu, nes erdvę vizualiai praplečia veidrodinė siena, kurioje ir matote "virtuvės panoramą". Taip, aš jai irgi iš esmės priklausau, nes beveik visą laiką, kai būnu namuose, praleidžiu virtuvėje. Netgi tada kai negaminu.
Virtuvėje yra visi būtiniausi daiktai išskyrus... orkaitę. Keldamasi iš namų, kuriuose buvo 3 orkaitės (taip, TRYS ir visos veikiančios...), dvejojau, ar ištversiu gyvenimą be jos, be šviežio naminio pyrago kvapo, be savo keptų sausainių. Gliukozės trūkumo tikrai nejaučiu, nes pyragų kepimą puikiai kompensuoju kitais desertais, kurių gaminimui orkaitės nereikia. O jų - patikėkit manim - devynios galybės. Persikėlusi čia, savo kulinarines knygas peržvelgiau nauju žvilgsniu ir tiek naujo jose atradau... Be to, šviežių kepinių kvapas mane vis tiek kartais žadina. O sklinda jis iš duonkepės. Taip pat skaniausi Vilniaus croissant'ai dabar vos už 5 minučių nuo namų.
Virtuvė nedidelė, bet vietos man joje pakanka, nes nemėgstu kaupti maisto atsargų, o indus išdalinu po įvairias erdves. Virtuvėje laikau tik tai, ko prireikia labai dažnai. Tiesa, kai kurių maistų prisikaupia tiesiog savaime. Turiu solidžią, nuolat pildomą ir atnaujinamą džiovintų vaisių ir riešutų "kolekciją", prieskonių priskaičiuotume bent 50 rūšių (ir vis tiek vis kažko trūksta...), kadangi kepu duoną, tai miltų irgi paparastai turiu bent kokias 4 rūšis. Ant stalo visada stovi šviežių vaisių, be kurių neįsivaizduoju nė vienos dienos, o ant palangės - krepšelis su šviežiomis daržovėmis ir keli prieskoninių žolelių vazonėliai.
Tvarka virtuvėje labai dinamiška - kai pradedu gaminti, visi paviršiai pasidengia įvairiais rakandais, indeliais, puodeliais, maišeliais ir maistu, bet pabaigus iškart susitvarkau. Kad ir vėl kiltų įkvėpimas gaminti ir... apversti viską aukštyn kojom ;) 

sausio 01, 2011

Kiškio metus pasitinkant

Pasitinkant šiuos metus, ant Naujųjų stalo turėjo būti kuo daugiau daržovių patiekalų - kad kiškis, į kurio metus žengiame, būtų laimingas ir neštų sėkmę ištisus metus. Kad fortūna tikrai nenusisuktų, siūlau paprastą vos kelių ingredientų sriubą, puikiai tiksiančią kiekvieną dieną ir patiksiančią net išrankiausiam zuikiui! ;) Šildantis kardamono, kokosų pieno aromatas ypač tinką šaltą žiemos dieną.


Kardamoninė morkų sriuba

3-4 morkos
2 svogūnai
600 ml vištienos sultinio
150 ml kokosų pieno
2 v.š. sviesto
1-2 sutrintos kardamono ankštys
druskos ir šiek tiek maltos aitriosios paprikos

Morkas ir svogūnus smulkiai supjaustome.
Puode ištirpiname sviestą, sudedame svogūnus, pakepiname juos maišydami keletą minučių.
Dedame morkas, taip pat šiek tiek pakepame.
Supilame karštą sultinį, sudedame prieskonius ir uždengę verdame apie 15 min, kol morkos suminkštėja.
Sriubą sutriname blenderiu, įmaišome kokosų pieną, užverdame ir valgome!

Skanaus ir sėkmingų Kiškio metų!