lapkričio 12, 2009

Tiršta pievagrybių sriuba

Iš ilgos tylos blog'e, ko gero, galima pamanyti, kad pradėjau bado akciją arba šiaip įvyko kokia katastrofa virtuvėje ir į ją nebegalima net kojos įkelti :)) Nu, tikrai ne... Uždėjau kryžių ant stiklinių puodų, tai rizikos faktorius kiek sumažėjo :)) Tiesiog ši savaitė buvo ne iš lengvųjų - turėjau daug darbų, kuriuos lydėjo rudeninis tingulys, todėl ir savo virtuvės istorijas prisėdu papasakoti taip pavėluotai.
Pirmadienio vakarą, nors ir grįžau namo labai vėlai, visgi nusprendžiau išvirti pievagrybių sriubą. Šaldytuve jau keletą dienų liūdėjo indelis pievagrybių, o namiškiai vis atakavo klausimais "kada virsi sriubą, nu kada....????" Ją išvirti labai paprasta, galėtų ir patys pasidaryti... Bet man ją virti labai patinka, todėl ir stengiuos visada tai daryti pati ;) Gal kam nors nuskambės keistai, bet man tiesiog gražu žiūrėti, kaip ji verda. Pirmiausia išlydomas sviestas, tada, įdėjus miltų, gauname tirštą masę, tada po truputį pilamas sultinys, kol pagaminame norimo tirštumo sriubą. Aš tiesiog mėgstu stebėti, kaip verdant šią sriubą nuolat keičiasi medžiagų konsistencija: kieta-skysta-tiršta-skysta... Ir iškart, vis dėdamas papildomus ingredientus matai, kokią jie įtaką daro visam patiekalui, kaip keičiasi gaminimo eigoj. Nu žodžiu, man tai nerealu.... :)
Jei norit patys pažiūrėti, kas man šioj sriuboj taip gražu arba tiesiog išsivirti skanią, švelnaus kreminio skonio pievagrybių sriubą, siūlau pabandyti šį receptą. Nusižiūrėjau jį iš "Virtuvės džiaugsmų", bet jau dabar nebepamenu, ar tikrai tiksliai pagal tą receptą ir gaminu...


Tirštai pievagrybių sriubai naudojau:

300 g pievagrybių
1 svogūną
100g sviesto
4 v.š. miltų
1.5 l sultinio
200 ml grietinėlės
Žiupsnį pjaustytų krapų
Druskos, maltų pipirų
1-2 v. š. aliejaus

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis, o svogūną smulkiai.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname svogūnus, tada sudedame pievagrybius. Vis pamaišydami kepame keletą minučių, kol iškepa. Pabarstome druska, pipirais.
Puode išlydome sviestą, po šaukštą į jį įmaišome miltus. Reikia gerai išmaišyti, kad gautųsi tirštoka vientisa tyrė.
Į gautą tyrę, nuolat maišant dalimis pilamas karštas sultinys. Reikia be perstojo maišyti ir naują sultinio dalį pilti tik tuomet, kai sriuboje nebelieka miltų ir sviesto gumulėlių. Sultinį pilame tol, kol gauname norimo tirštumo sriubą.
Į sriubą įmaišome pakepintus pievagrybius.
Supilame grietinėlę, gerai išmaišome ir pakaitiname. Jei dar trūksta prieskonių, pabarstome druska, pipirais.
Tiekiant apibarstome smulkintais krapais.

Skanaus!

P.s. Sriubą reikia valgyti karštą, nes vėsdama ji pradeda stingti. Tiekti ją rekomenduoju su skrudinta duona

10 komentarų:

  1. Indre, džiaugiuosi girdėdama :) Skanaus, jei sumanysi išsivirti :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. As gaminu kone identiska sriuba, tik vietoj grietineles pilu piena. Mazdaug lygiomis dalimis su sultiniu. O siaip grybai ir grybu sriuba yra geris :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Hmmmm... :) Reikės kada pabandyti su pienu - tada sriubos spalva, manau, turėtų būti gražesnė, t.y., šviesesnė :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. kaip man suprantamas tas džiaugsmas grožėtis! Kepamu sviestu, ar kokia nors morkos drožle, ar obuolio lupena...
    Tokios sriubos, būtent kaip sriubos, nesu virusi, bet labai panašiai darau grybų padažą. Aišku į jį tiek sultinio nereikia.
    Bet netgi tokią, kokią aprašei, pabandyk kada užpilti ant virtų ryžių... virtų makaronų... kotletų su bulvėm.

    AtsakytiPanaikinti
  5. O taip, Dalia, įsivaizduoju, kad turėtų būt labai skanu :) Sriuba, beje, irgi superinė - na nepažįstu dar tokių, kam ji būtų "šiaip sau" :)
    Dėl grožejimosi tuo, kas vyksta virtuvėje, tai mano naujausi stebuklai - kaip pienas virsta sūriu arba jogurtu ir kas atsitinka razinoms įmetus jas į karštą karamelizuotą cukrų :)) Tikra magija, mano akimis :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ar sita sriuba galima pasisildyti kita diena? Ar geriau visa suvalgyti iskarto? :)

    AtsakytiPanaikinti