rugsėjo 06, 2010

Keksas su... cukinija!



Pagaliau... pagaliau ir aš išbandžiau keksą su cukinijom! Suprantu, kad daug kam tai visai ne(be)atrodo egzotiška, bet aš tai kūriau strategijas, kaip reikės man keksą kepti, kad niekas nematytų, ką į jį dedu. Ypač mama, nes jei ji a priori sugalvoja, kad jai kažkas neskanu - neperkalbėsi net paragauti. Didelės sėkmės atveju paragaus, bet vis tiek sakys (manys), kad neskanu. O štai šį savaitgalį bevardinant šeimynai meniu - ką galėčiau pagaminti - mama pati užsiminė apie cukinijų keksą! Ačiū draugei, kuri ją tokiu keksu pavaišino! Taigi pasipildžius cukinijų keksų palaikymo komandai, nusprendžiau kepti jį. Ir taškas. 


Keksas mums visiems labai patiko - gavosi minkštutis, purus, drėgnas... Toks teisingas keksas. Jei dar nesate ragavę kekso su cukinija, o mintis apie daržoves deserte skamba baisiai, galiu patikinti, kad cukinija pyrage nei matosi, nei jaučiasi. Ji kepiniui tiesiog suteikia drėgnumo ir purumo; gal net tiksliau sakyt rupumo. O kaip skaniai šitas keksas kvepia cinamonu... Ir minkštučiai riešutai čia puikiai tinka... O galvoje jau sukasi idėjos apie cukinijų keksą su kakava, džiovintomis spanguolėmis, gvazdikėliais ir kardamonu... Pasiilgsiu tavęs, orkaite!


Cukinijų keksas su cinamonu ir graikiškais (pekano) riešutais

250 g cukinijų
2 kiaušiniai
125 ml saulėgrąžų aliejaus (plius dar šiek tiek kekso formai patepti)
250 g cukraus plius truputis vanilinio cukraus
375 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. druskos
60 g stambiai kapotų graikiškų arba pekano riešutų

Cukinijas nulupame, jei yra sėklų, pašaliname cukinijos viduriuką. Sutarkuojame stambia tarka. 
Tarkius gerai nusunkiame (pvz., sauja), kad išsiskirtų cukinijos sultys (jos nenaudojamos).
Mikseriu išplakame kiaušinius, supilame į juos aliejų, cukrų, vanilinį cukrų, vėl gerai išplakame. 
Įmaišome į tešlą nusunktas cukinijas.  
Miltus sunmaišome su kepimo milteliais, cinamonu, druska ir įmaišome į tešlą. Gerai išmaišius, supilame riešutus.
Pilame tešlą į aliejumi pateptą kekso formą ir statome į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C.
Kepame 50 min. Keksas iškepęs, kai į jį ikištas medinis pagaliukas ištraukus būna sausas, neaplipęs tešla.

Skanaus!

O už nuostabų receptą dėkojame M.Berry "Klasikinei virtuvei"

7 komentarai:

  1. Vajetau, kaip iškilo!!!!!:) gražus įrašas! nepamirštamų atostogų :) lauksiu kulinarinių reportažų iš Japonijos :) ir aš pasiilgsiu..iki!!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Indre ;) Grįžusi būtinai iškepsiu, jei pati nesiryši jo gamint :)
    Gyvas reportažas grįžus, būtinai bus. Tikiuosi, ir su degustacija :) O tiesiogiai iš Japonijos, tik jei rasiu laiko ne tik keliavimui ir ragavimui, bet ir blogui ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man tai cukinija nei daržovė nei vaisius - toks maisto ONO :) aš ir gundausi iškepti kokį pyragą su cukinija. Juolab, kad savaitgaliui namo keliausiu...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Būtinai pabandyk, Indre :) Kiek girdžiu atsiliepimų apie cukinijų pyragus, visi teigiami! Jei nesi dar radusi patinkančio recepto, tikrai patariu išbandyti šį - mums buvo labai skanu.
    P.s. smagaus savaitgalio namuose! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Laba:)
    Bandžiau gaminti šį keksą ir... likau juodai nusivylus :( Dėjau viską tiksliai pagal proporcijas kaip surašyta internete, ir man iškilo klausimas: ar tikrai reikia TIEK miltų? Nes man juos sudėjus išėjo minkomos trapios tešlos konsistencija, jos panaikinimui sudėjau didelį indelį (400g) grietinės. Konsistencija pasidarė normali. Aišku, pyragas kepdamas iškilo, tačiau ištraukus iškart akyse sukrito ir supuolė, tad teko mesti lauk kai atšalo, nes tuomet tapo visiškai nebeskanus :(

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sveika, Auguste! Na aš šį keksą esu ne kartą ir ne 2 kepus, dar dabar dėl visa ko patikrinau knygoj miltų kiekį - tikrai 375 g... ir man, kaip matai, gaunasi... Tešla gaunasi tiršta, bet tikrai neminkoma. Jei tikrai viską tiksliai įdėjai, tai gal tavo naudoti miltai labai smulkūs ir jų tūris tiesiog didesnis gaunasi nei įprastų aukščiausios rūšies? Nors tai vis tiek tikrai neturi sukelti radikalių skirtumų tešloj.
    Tikiu, kad antrą kartą nebus ūpo tą patį keksą bandyti, bet kad ateityje išvengtum panašių nelaimių, siūlau tiesiog niekada nepilti viso miltų kiekio iš karto į tešlą. Dėk dalimis ir jei pajusi/įtarsi, kad daugiau miltų jau tikrai niekaip negalima dėti, nebedėk... Tikiuosi, kiti kulinariniai bandymai bus sėkmingesni! :)

    AtsakytiPanaikinti