Kiniškos vištienos salotos

Dar vienas patiekalas iš mano "darbinių" pietų meniu. Vištieną pasiruošiu iš vakaro, todėl per pietų pertrauką lieka tik susipjaustyti salotas. O tada, greitai papietavus, dar galima koją ant kojos užsimetus pasėdėti tyloj ir ramybėj :)

Kiniškos vištienos salotos

2 virtos vištienos krūtinėlės

50 g šviežių petražolių ar kalendrų

1/2 galvos kiniško kopūsto

Padažui:

2 v.š. ryžių acto

2 a.š. cukraus

1 a.š. druskos

2 v.š. sezamų aliejaus

3 a.š. garstyčių

2 a.š. sojų padažo

Vištieną supjaustome kubeliais.

Petražoles susmulkiname.

Pekino kopūstą supjaustome rėžiukais.

Visus padažo ingredientus gerai išmaišome iki vientisos emulsijos.

Klojame salotas į lėkštę, ant viršaus - su petražolėmis ir padažu išmaišytą vištieną.

Voilà, pietūs ant stalo!

Receptas iš atostogų trofėjaus "Chinese cooking made easy", kuriame daugybė skanių kiniškų patiekalų. Būtinai bus ir daugiau receptų iš šios knygelės - ką bandžiau, viskas super ;)

Grikių salotos su keptomis daržovėmis

Kažkada grikius mėgau vieninteliu pavidalu - virtus piene ir pabarstytus cukrumi... Jei neragavote, labai rekomenduoju - puikūs pusryčiai ar vakarienė. Su daug pieno išvirti grikiai ir patirpusio cukraus plutelė... hm... būtinai reikės šitą vaikystės pusryčių meniu artimiausiu metu vėl ištraukti į dienos šviesą.

O pastaruoju metu dažniau valgydavau birius, vandenyje virtus ryžius. Tiesiog vienus, puikiai tiko ir šalti. Taip juos pamėgau, kad sumąsčiau ir grikiškas salotas susimeistrauti. Štai kas gavosi.

 

Tokioms Grikių salotoms reikia:

1/3 puodelio grikių
2 morkų
1 svogūno
100 g mažų pievagrybių
sviesto kepimui, druskos, stambiai maltų juodųjų pipirų

5 v.š. Balzamiko acto
4 v.š. alyvuogių aliejaus
Gero pluoštelio petražolių

Grikius ir morkas išverdame pasūdytame vandenyje.

Svogūną supjaustome kubeliais, morkas - vidutinio storumo skrituliukais ar kiek smulkiau; stambesnius pievagrybius perpjaunam pusiau.  

Keptuvėje ištirpiname sviestą, apkepame jame svogūnus, dedame morkas ir pievagrybius. Pamaišydami kepiname ant vidutinės ugnies keletą minučių, kol iškepa pievagrybiai. Pasūdome, pabarstome pipirais.

Susmulkiname petražoles.

Padažui gerai sumaišome actą su aliejumi.

Viską sudedame į dubenį ir gerai išmaišome.

Bon Appétit!

P.s. šios salotos ne tik lengvai paruošiamos ir maistingos, bet ir puikiai "transportuojamos", todėl puikiai tinka mobiliems pietums darbe.

Nuodėminga silkė šventėms

Žinau, kad per šv. Kūčias negalima nei mėsos, nei pieno produktų, bet mes paprastai sau leidžiam tokią nuodėmę kaip "silkę kailiniuose". Šios silkutės salotos irgi panašiai nuodėmingos - jos patiekiamos su grietinės, citrinos ir medaus padažu. Paprastos, greitai paruošiamos ir gaivios, nes ruošiamos ne tik su virtomis "žieminėmis" daržovėmis, bet ir su šviežiu agurku, krapais. Man labai patiko, tad jei ne Kūčių stalui, tai šiaip kokią dieną rekomenduočiau išbandyti.

Švediškos silkių salotos



4 puselės silpnai sūdytų silkių file

1 didelis virtas burokas

4 virtos bulvės

1/2 šviežio agurko

1 svogūnas

pluoštelis šviežių krapų

Padažui:

150 ml grietinės

1 v.š. citrinos sulčių

1 a.š. medaus

Silkę, bulves, burokėlius ir agurkus supjaustome nedideliais kubeliais.

Svogūną ir krapus susmulkiname.

Padažui gerai išmaišome visus ingredientus.

Viską sumaišome dubenyje ir tiekiame.

Skanių, sočių ir linksmų švenčių!

Receptas su kiek pakoreguotomis proporcijomis iš žurnalo "Škola gastronoma". Atleiskit už rusų k. darkymą, bet vis neprisiruošiu išmokti spausdint šia kalba. Tegu išmokti spausdinti rusiškai bus mano kalėdinis pažadas :)

Čerkesų vištiena

Mano žinios apie čerkesus apsiribojo tuo, kad tai viena iš Kaukazo tautų, gyvenanti šiaurinėje šio regiono dalyje, dabartinės Rusijos sudėtyje. Nedaug, sakyčiau, todėl savo egiptietiškų patiekalų knygelėje pamačiusi "čerkesų vištieną", nustebau, ką gi ji galėtų veikti šios knygos puslapiuose.

Paieškojusi internete radau leidinuką, pristatantį čerkesų virtuvę ir tradicinius jų patiekalų receptus. Čerkesų virtuvės patiekalai panašūs į kitų Kaukazo šalių valgius - naudojama daug česnako, saldžiosios ir aitriosios paprikos, kalendros, petražolių, krapų ir kt. prieskonių. Kadangi dauguma čerkesų išpažįsta islamą, mėsos patiekalai ruošiami iš avienos ar jautienos, taip pat valgoma paukštiena, daug daržovių, pupelių, miltinių patiekalų. Įdomu tai, kad "čerkesiška vištiena" pačių čerkesų jau nebegaminamas patiekalas... Tai gal dėl to dideles čerkesų diasporas glaudžiančios Artimųjų Rytų šalys - Turkija, Sirija, Izraelis ir kt. - priglaudžia šį receptą savo nacionalinių virtuvių kulinarinėse knygose? :) Beje, panašiai ruošiamą vištieną mačiau ir gruziniškų patiekalų knygoje; gaminimo principas iš esmės toks pats, tačiau skiriasi naudojami prieskoniai.

Savąją čerkesišką vištieną gaminau taip (tiesa, kitą kartą padažo normą dvigubinsiu):

Čerkesų vištiena

Vienos vištos krūtinėlė

1 svogūnas

1 saliero stiebas (lapkotis)

1 morka

pundelis petražolių

pora gelsvės lapelių

po 2 juodųjų ir kvapiųjų pipirų grūdelius

4 gvazdikėliai

Druskos

Padažui:

5o g graikiškų riešutų

2 česnako skiltelės

1 batono riekelė

2 a. š. džiovintos aitriosios paprikos

pundelis petražolių

50 ml sultinio, kuriame virė vištiena

2 v. š. aliejaus

Užverdame vandenį su prieskoniais, dedame į jį vištos krūtinėlę ir verdame, kol išverda ir suminkštėja - t.y., apie valandą.

Išvirusią vištieną išimame iš sultinio, atvėsiname.

Nuimame odą, mėsą atskiriame nuo kaulų ir supjaustome gabalėliais.

Blenderiu sutriname visus padažui skirtus ingredientus iki vientisos, tyrės konsistencijos masės.

Į padažą įmaišome aliejų.

Supilame padažą ant mėsos ir gerai išmaišome. Paliekame keletui valandų pastovėti, kol persigeria skoniai ir tiekiame šaltą - su rytietiška duona, daržovėmis.

Skanaus!

Mano "kastinys"

Kadangi mano blog'e ne vien išmintis skleidžiama, kaip kažką pasigaminti, bet ir pasakojama, kas man nutiko virtuvėje, tai papasakosiu ir apie savo kastinį, tiksliau bandymus jį pasigaminti. Pirmą kartą jo paragavau "Bernelių užeigoj" iš smalsumo. Tiesiog niekada nebuvau ragavus ir net nežinojau, kas tiksliai tas kastinys yra. Bet kai paragavau, tai totaliai įsimylėjau. Patiekė kastinį su šviežiomis bulvėmis ir kopūstų salotomis. Tobula.. buvo tiesiog tobula :) Daugiau "Bernelių užeiga" mano kelyje nepasitaikė, tai nusprendžiau pati pasigaminti ir kitus pavaišinti. Receptą susiradau žurnale "Virtuvė" - kaip tik buvo straipsniukas apie retesnius lietuvių valgius - ir ėmiausi darbo: įdėjau sviesto, išsukau jį iki purumo, tada grietinę, ją irgi iki vientisos ir purios konsistencijos ir pabaigoje įdėjau ištrintos varškės bei prieskonių. Varškė nėra tipiškas kastinio ingredientas, bet viename iš receptų jos siūlė dėti, tai aš ir pabandžiau. Gavosi tikrai skaniai, ar labai skyrėsi nuo "Bernelių užeigos" neprisiminiau, nes ten valgiau baisiai jau seniai :) Bet vieną dieną atsiverčiu J. Uginčienės receptų knygoj skyriuką apie kastinius ir matau, kad "kastinį pavyksta išsukti ne kiekvienai jaunai šeimininkei - svarbu ne per mažai išsukti, bet ir ne per daug.." ar kažką panašaus... Pradėjau skaityti toliau - o ten, apie tai, kaip kastinius reikia kokias 4-5 valandas ant dubens su karštu vandeniu sukti, kaip grietinę (o,5 litro) po šaukštą dėti, kol iki purios masės išplaki, kol sustandėja taip, kad galima peiliu pjauti., bet kad sviestu nevirstų.. Man kažkaip iki šiol maksimum vienai valandai kantrybės užtekdavo, purią masę gaudavau, šaldytuve palaikius pastingdavo, bet peiliu tai tikrai nepjaunama ji... Taigi su giliu liūdesiu turiu pripažinti, kad kastinio man kaip tikrai jaunai šeimininkei nepavyksta pagaminti ir pagaliau aš net nesuprantu, kaip jis iš tikrųjų turi atrodyti :( Bet pasigaminti tikrą kastinį žiauriai norėčiau... Internete prisiskaičiau įvairiausių istorijų - ir kad jį tikrai tik 5 valandas paskyrus ir rankas visai atmušus pasigaminti galima, ir kad jis kuo puikiausiai mikseriu susiplaka, svarbu tik kambario temperatūros produktus sudėti, ir kad jį tik mamos, močiutės ar anytos gerai pagamina :)). Dar nežinau, kurio iš šių variantų imsiuos, bet tikrai tikrai gaminsiu tikrą kastinį, na, bent pabandysiu... O gal kas moka tą tikrąjį kastinį išgauti ir gali patarimais pasidalinti? :) Mikserį imti ar šaukštu sukti? Į ką dar būtinai atkreipti dėmesį, kad pagaliau pasigaminčiau aš tą kastinį..? Už patarimus būč baisiai dėkinga :)

O kol kas papasakosiu, kaip aš savo "kastinį" dariau.

Mano 'kastinys" ir kopūstų salotos

Kastiniui:

60 g sviesto

350 g grietinės (riebios)

150 g varškės

1 a.š. druskos

2 a.š. kmynų

ryšelis šviežių krapų, smulkiai supjaustytų

Kopūstų salotoms:

1 maža kopūsto galva

1 morka

1 mažas svogūnas

1 a.š. druskos

2 a.š. cukraus

2 a.š. kmynų

Šviežių virtų bulvių, apibarstytų smulkintais krapais

Kastinį darau iš kambario temperatūros produktų, moliniame dubenyje, mediniu šaukštu.

Pirmiausia išsuku sviestą iki purumo.

Tada po truputį - t.y., šaukštą ar du - dedu grietinę ir suku su sviestu, kol gaunu vientisą, purią masę, be jokių "gumuliukų". Ir taip toliau dedu po truputį grietinę, kol ją visą įsuku iki reikiamos konsistencijos (mano supratimu :) ).

Atskirame dubenyje ištrinu varškę.

Įmaišau ją į sviesto ir grietinės masę, vėl suku, kol gaunu vientisą masę.

Suberiu prieskonius, išmaišau ir pastatau į šaldytuvą, kad atvėstų.

Salotoms rėžiukais supjaustau kopūstą. Morką sutarkuoju šiaudeliais. Svogūną supjaustau labai smulkiai.

Sudėjusi viską į dubenį, supilu likusius ingredientus ir rankomis maišau paminkydama, kad daržovės išleistų savo sultis, o cukrus, druska ir kmynai tolygiai įsimaišytų.

Valgome kastinį su šviežiomis virtomis bulvėmis ir kopūstų salotomis.

Labai skanus, vasarinis patiekalas!

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

Pastaruoju metu į mano virtuvę sugrįžo mėgiami, tačiau seniai begaminti patiekalai. Vienas iš tokių sugrįžimų - ši vištienos, salierų ir pievagrybių mišrainė. Labai švelnaus skonio, soti mišrainė, kurioje, mano manymu, visi ingredientai suderinti iki tobulybės! Tiesa, aš pakeičiau vieną dalyką: pagal originalų receptą, reikia dėti šviežius pievagrybius, bet manęs žalių grybų skonis nevilioja, todėl juos visada apverdu. Nežinau, kaip gamintumėte jūs, tačiau žemiau pateikiu savo ruošiamą mišrainės variantą.

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

5oo g virtos vištos krūtinėlės
400 g saliero šaknies
200 g pievagrybių
1 marinuotas agurkas

Padažui
4 v.š. majonezo
1 a.š. citrinos sulčių
2 a.š. krienų
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
truputėlis Vusteršyro padažo

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis ir porą minučių paverdam juos lengvai sūdytame vandenyje, nukošiame ir paliekame atvėsti.

Vištieną supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Saliero šaknį sutarkuojame šiaudeliais. Agurką supjaustome smulkiais kubeliais.

Sumaišome visus padažo ingredientus iki vientisos tyrės.

Uždedame padažą ant vištienos, salierų, pievagrybių, agurkų ir išmaišome.

Skanaus!

Recepto šaltinis: A. Volter ir K. Toibner "Virtuvės džiaugsmai"

Karštai rūkyto jūros ešerio mišrainė

Šitą mišrainę gaminame, ko gero, nuo tų laikų, kai majonezo ir žaliųjų žirnelių "gaudavome" tik didžiųjų švenčių metu. Bet ir tai kaip visi normalūs žmonės dažniausiai juos sunaudodavome kiekvieno šventinio stalo karalienei - baltai mišrainei. O kartais (nors tikrai rečiau) tą majonezą ir žirnelius ištikdavo ir šios žuvies mišrainės likimas. Tikrai labai mėgstu baltą mišrainę, bet šita man kelia, ko gero, dar daugiau džiugesio. Ir pagaminti ją labai labai paprasta, todėl tikrai labai rekomenduoju paragauti!

Karšai rūkyto jūros ešerio mišrainė

300 g karštai rūkyto jūros ešerio
200 g konservuotų žirnelių (mažesniojo indelio)
3 kietai virtų kiaušinių
1 mažo svogūnėlio
3 v.š. majonezo ar remulado

Žuvį nulupame, išrenkame kaulus (kurie labai lengvai atsiskiria ir jų nedaug :), išskaidome kąsnio dydžio gabalėliais.

Kiaušinius supjaustome kubeliais, svogūniuką - labai smulkiai.

Dubenyje sumaišome visus ingredientus su majonezu/remuladu.

Skanaus!

Laimingos morkų ir baltojo ridiko salotos

Japonijoje šios salotos - būtinas Naujųjų metų patiekalas. Skaisčios ridiko ir morkų spalvos laikomos laimės simboliu.

Morkų ir baltojo ridiko salotos

20 cm baltojo ridiko
2 morkos
1 a.š. druskos
3 v.š. cukraus
4,5 v.š. ryžių acto
1 v.š. sezamo sėklų

Nuluptą ridiką ir nuskustas morkas supjaustykite plonyčiais šiaudeliais (arba, jei turite šiaudeliais tarkuojančią tarką, naudokite ją), sudėkite į dubenį.

Apibarstykite druska ir palikite pusvalandį pastovėti. Nupilkite išsiskyrusį skystį.

Cukrų maišykite su actu, kol cukrus visiškai ištirps.

Šiuo mišiniu apipilkite daržves ir, keletą kartų pamaišydami, leiskite salotoms pasimarinuoti bent dieną.

Tiekiant apibarstykite sezamo sėklomis.

Skanaus!

P.s. Salotos labai lengvos ir gaivios - tinka tiek kaip užkandis, tiek kaip priedas prie kitų patiekalų.

Mano skoniui sezamo sėklos šiose salotose nėra būtinos, tad net jei jų neturite, vis tiek galite pasigaminti!

Recepto šaltinis: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

Tofu salotos su pomidorais

Sojų varškę, tofu, buvau valgiusi vos keletą kartų. Ir visus nesėkmingai - nė viename patiekale jos skonis nesužavėjo ir nuoširdžiai nesuprasdavau, kodėl ją visi taip dievina. Nuvykusi į Japoniją išsikėliau sau mini užduotėlę - kai tik pasitaikys proga, ragauti tofu, ir tada jau galutinai nuspręsti - skani ji man ar ne :) Nors Japonija ir nėra tofu tėvynė, visgi tofu valgoma čia dar nuo VIII a. ir yra neatsiejama virtuvės dalis. Taigi turėjau tikrai puikią progą išragauti įvairių tofu rūšių, paruošimo būdų ir suprasti, kad ji man net labai patinka :) O kas man patinka, tą ir pati noriu gaminti. Todėl dar atostogų metu interneto platybėse išsikapsčiau tofu salotų su pomidorais receptą. Įvertinom jį labai tiegiamai :)

Tofu salotoms su pomidorais reikia:

~ 200 g šilkinio tofu (taip vadinama dėl pagaminimo būdo ir minkštos, švelnios tekstūros)

2 dideli pomidorai

1 skiltelė česnako

3 v.š. sojos padažo

1 v.š. mirino (labai saldaus ryžių vyno)

1 v.š. sezamų aliejaus

1 v.š. ryžių acto

Pomidorus supjaustome riekelėmis, o tofu kubeliais. Viską išdėliojame ant lėkčių, kuriose tieksime. Labai smulkiai supjaustytą česnaką sumaišome su sojos padažu, mirinu, sezamų aliejumi ir ryžių actu. Gautu padažu apšlakstome pomidorus ir tofu.

P.s. jei neturite mirino, jį galima keisti cukrumi. Santykis 1 v.š. mirino = 1 a.š. cukraus.

Recepto idėja: about.com