I'm back. Su keksiukais, su mėlynėmis.

Neprabėgo nė metai... :) Iš tiesų milijoną kartų buvau pasiilgusi savo tinklaraščio ir žadėdavau sau, kad "šiandien tikrai tikrai įdėsiu šitą receptą"... 

Koks jausmas po metų? Blogo redagavimą vos atisdariau - taip čia viskas pasikeitę!!! Tada ilgai ilgai ieškojau, kur naujo įrašo mygtukas :)) Bet atradimo jausmas labai malonus - pamenu tada, prieš metus, blogspotas jau buvo visai išsekinęs mano kantrybę savo neveikimais arba veikimais ne taip, kaip reikia. (Tai va, čia blogspotas kaltas, kad metus čia buvo tyku ramu ir tuščia :)))

Keksiukus kepiau savaitgalį ir ausim lapsėjau, kaip skanu, o širdis džiaugėsi, kad jie taip lengvai pagaminami. (Ko ji dėl tokių dalykų džiaugias - nežinau, nes man po šiai dienai didžiausias malonumas suktis virtuvėje ir gaminti gaminti gaminti...)

Nors visi keksiukai pagaminami labai greitai, šitie man atrodė tiesiog čempionai - tikrai sumaičiau per kelias minutes.. Gaunasi labai minkštučiai, purūs, ne per saldūs, ai, beveik tobuli ;)

Keksiukai su mėlynėmis

Keksiukai su mėlynėmis

1 stiklinė mėlynių (naudojau šaldytas, neatšilusias - dėl to taip gražiai atrodo..)

100 g margarino

1 stiklinė grietinės

1 kiaušinis

2 stiklinės miltų

1 stiklinė cukraus

1/2 a.š. sodos

Margariną ir kiaušinį ištriname, dedame grietinę, sumaišytą su soda (taip nugesinam sodą, kad nesijaustų jos baisaus prieskonio). Viską kartu išmaišom. Įmaišom cukrų, paskui miltus. 

Lengvai įmaišome mėlynes. 

Dedam tešlą į keksiukų formeles, užpildydami maždaug 2/3 formelės. 

Šaunam į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, kepam apie 30 min. (tikrinam, ar iškepę įbesdami pagaliuką į keksiuką).

Skanaus!  

Receptas iš "Liubymije ruskije bliuda". Atrandu toj knygoj tikrai gerų receptų, nors nuotraukoms jautriems vartytojams tikrai suveiktų kaip rimčiausia atgrasymo nuo virtuvės priemonė.. :) Tikrai nesuprantu, kaip jie sugebėjo daugelį patiekalų TAIP pagaminti, nufotografuoti ir dar spaudai atiduoti.. Nu bet yra ten tikrai gerų receptų, tik skaityti reikia, o ne nuotraukas žiūrėti. 

Trapūs žagarėliai

Ragaudama naujus skonius ir bandydama naujus receptus, prie kai kurių vis grįžtu. Yra klasikinių patiekalų, kurių, prabėgus laikui norisi vėl ir vėl. Nes klasika yra klasika.

Žagarėliai man vienas tokių patiekalų. Mėgstu juos visokius. Vienus – storus, minkštus, gražiai apskrudusius – kepa sesės krikšto mama; kitus – trapius, tirpstančius burnoje ir tokius plonyčius, kad kartais net sunku juos suimti – kepa viena mūsų pažįstama, mano močiutės vaikystės draugė. Ji kepa žagarėlius visą gyvenimą, todėl kaskart jie gaunasi tiesiog tobuli. Ypatingo skonio jos žagarėliams suteikia, žinoma, ne vien per daugelį metų prisijaukintas receptas, kai tiksliai atpažįsti teisingo kietumo tešlą ir tiksliai žinai iš kokio plonumo lakšto formuojami tie tobuli, tirpstantys burnoje žagarėliai, bet ir rinktiniai ingredientai. Ji žagarėlius visuomet gamina tik iš kaimiškų kiaušinių, naminės grietinės, o verda juos riebaluose. Išvirus gausiai apibarsto cukraus pudra, o tada visi valgytojai pasineria į saldžią pasaką.

Žagarėlių receptas labai paprastas: reikia tik kiaušinių trynių, grietinės ir miltų. Dar poros šaukštų spirito ar degtinės, kad virdami žagarėliai neprisigertų riebalų, ir cukraus pudros pabarstymui. Proporcijos irgi labai paprastos: 1 kiaušinio tryniui, dedame 2 šaukštus grietinės, o miltų tiek, kad gautume kočiojamą, bet ne kietą tešlą.

Žagarėlius gaminau jau keletą kartų ir kaskart bandžiau paskaičiuoti, kiek miltų įdėjau. Kelis sykius vis neprisėsdavau aprašyti šių nuostabių žagarėlių, tad tikslus miltų kiekis išgaruodavo iš galvos. Šį kartą ne tik paskaičiavau ir įsiminiau, bet dar ir užrašysiu, kad visiems, net nepasitikintiems savo intuicija virtuvėje, nebūtų baisu leistis į žagarėlių virimo džiaugsmus!

Trapūs žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
6 v.š. grietinės
3 v.š. spirito
2 ½ stiklinės miltų plius šiek tiek žagarėlių kočiojimui

aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinių trynius lengvai paplakame, sumaišome su grietine, supilam alkoholį.

Po truputį beriame miltus ir minkome tokią tešlą, kokią jau galima kočioti.

Paruoštą tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus kuo ploniau, kad būtų beveik peršviečiama (kuo ploniau iškočiota, tuo trapesni ir „pūslėtesni“ gaunasi žagarėliai) ir formuojame žagarėlius.

Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį žagarėlius. Verdame apie minutę iš kiekvienos pusės – kad žagarėliai tik lengvai paglestų.

Išėmę iš aliejaus nusausiname servetėlėmis ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

Trapūs naminiai vafliai

Pastarosiom dienom į darbo pabaigą pradedu tiesiog žiauriai norėti saldumynų...

Ne, šokolado nepirksiu, gi tuoj namo, o ten pilna šokoladų... Gal pakeliui kokių sausainių nusipirksiu..? Ne, geriau pati išsikepsiu. Tik ne sausainių. Hmmm... Ką galėčiau greitai pasidaryti..? Ir kad nereikėtų užeit į parduotuvę..?

Vakar šioje kovoje, nurungę meduolį, keksą ir šokoladinį pyragą, nugalėjo seniai bekepti ir bevalgyti vafliai! Tikri, traškūs, tik ne tokie saldūs kaip įprastai kepdavome. Ir šįkart kepiau su margarinu, o ne sviestu, nes jis, atidarius šaldytuvą, tiesiog įkrito į rankas :)

Trapūs naminiai vafliai

180 g sviesto arba margarino kepiniams
4 kiaušiniai
150 g cukraus plius žiupsnelis vanilinio cukraus
300 g miltų
truputis aliejaus vaflinei patepti

Sviestą/margariną ištirpiname.

Jam kiek pravėsus, įmušame kiaušinius, gerai išmaišome juos su riebalais.

Įmaišome cukrų, po to miltus. Turi gautis tiršta, vientisa tešla (tokia, kad sunkiai, bet krenta nuo šaukšto :).

Įkaitiname vaflinę, patriname ją aliejumi suvilgyta servetėle - kad vafliai neliptų. Dedam po maždaug šaukštą tešlos ir kepame vaflius, kol pagelsta. Gaunasi kokie 25 - 30 vaflių.

Skanaus!

Žaliosios arbatos keksiukai

Jau kurį laiką nedalyvavau "Savaitėse", o paskelbtą "žalią" temą pirmiausia susiejau su žaliu/neapdorotu (eng. raw) maistu, todėl, pamaniau, ir vėl liksiu tik pasyvia stebėtoja... Betgi tačiau, aplankęs suvokimas, kad šią savaitę gaminame žalios spalvos maistą, paskatino mane praverti savo taip taupiai naudojamą, bet kažkodėl labai greitai senkančią matchos arbatos dėžutę ir iškepti seniai planuotus žaliosios arbatos keksiukus!

Pirmą kartą jų ragavau Japonijoje, vienoje europietiško stiliaus kepyklėlėje, tad skonis jau buvo pažįstamas ir žinojau, kad man jie tikrai patiks. Kiti valgytojai keksiukus irgi sutiko palankiai - patiko ryški žalia spalva, o matchos skonis jaučiasi neįkyriai, todėl net tie, kurie nėra jos dideli gerbėjai keksiukus "pripažino". Jei dar nė karto nesate ragavę matchos ar desertų su šia žaliąja arbata, tikrai patarčiau bandymus pradėti nuo keksiukų, kur jos skonis ne toks dominuojantis. Pavyzdžiui, leduose matchos skonis jaučiasi kur kas stipriau, tad jei matcha pasirodys esanti tikrai "ne jūsų produktas" jie gali ir nepatikti...


Žaliosios arbatos keksiukai

200 g miltų

4 v.š. cukraus

1 v.š. žaliosios arbatos matcha miltelių

1,5 a.š. kepimo miltelių

žiupsnelis druskos

75 g sviesto

1 kiaušinis

250 ml pieno

(Karijų riešutų) - (pusę keksiukų patobulinau šiais riešutais, kurie čia labai tiko :))

Sviestą ištirpiname.
Dubenyje gerai išmaišome visus sausus ingredientus - miltus, cukrų, matchos miltelius, kepimo miltelius, druską.
Į šį miltų mišinį įmušame kiaušinį, supilame pieną ir pravėsusį lydytą sviestą.
Viską išmaišome iki vientisos masės.
Tešlą lygiomis dalimis išdėliojame į 12 popierinių keksiukų formelių ir 25 min pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 175 °C.
Tešlą supilsčiusi į formeles, į kai kuriuos keksiukus dar "įmurkdžiau" po keletą karijos riešutų - labai skanu!
Beje, jei išseko popierinių formelių atsargos, keksiukus galite kepti tiesiai metalinėje formoje, tik prieš tai patepkite ją sviestu!

Skanaus!

Receptą radau allrecipes.com

Tikri sausainiai

Kokios mintys kyla pagalvojus apie britų penktos valandos arbatėlę? Kad ji būtinai geriama su sausainiu? Man taip pat! Ir ne su bet kokiu, o su tikru, trapiu, tirpstančiu burnoje ir kvepiančiu cukrumi bei kepintu sviestu. Tiesiog sausainių sausainiu! Taip taip - kalbu apie auksaspalvius baltu cukrumi nubertus shortbread'us :) Tai tradiciniai britų/škotų sausainukai, kepami iš vos keletos ingredientų - miltų, cukraus ir labai daug sviesto. Atrodo taip paprasta, o skonis toooks dieviškas! Jei dar nėkart jų neragavot ar nekepėt, siūlau išbandyti - paprasta, greita ir labai skanu.

Trapiems sviestiniams sausainiams (shortbread) reikia:

250 g sviesto

110 g cukraus

360 g miltų

Sviestą ištriname su cukrumi, kol gauname vientisą masę. Į ją įmaišome miltus. Turime gauti vientisą tirštą tešlą. Šiek tiek paminkome, kad gautume vientisą tešlos rutulį. Atsargiai pakočiojame, kad gautume 1 cm storio lakštą. Išpjauname norimos formos sausainius, jų viršų pabarstome trupučiu cukraus ir išdėliojame ant kepimo skardos. Leidžiame apie 20 min pastovėti.

Įkaitiname orkaitę iki 190 °C temperatūros. Sausainius kepame 15 - 20 min, kol jie iškepa ir įgauna gražų auksinį atspalvį.

Vėsiname ant grotelių.

Skanaus!

Receptas iš BBC Food