Grikių salotos su keptomis daržovėmis

Kažkada grikius mėgau vieninteliu pavidalu - virtus piene ir pabarstytus cukrumi... Jei neragavote, labai rekomenduoju - puikūs pusryčiai ar vakarienė. Su daug pieno išvirti grikiai ir patirpusio cukraus plutelė... hm... būtinai reikės šitą vaikystės pusryčių meniu artimiausiu metu vėl ištraukti į dienos šviesą.

O pastaruoju metu dažniau valgydavau birius, vandenyje virtus ryžius. Tiesiog vienus, puikiai tiko ir šalti. Taip juos pamėgau, kad sumąsčiau ir grikiškas salotas susimeistrauti. Štai kas gavosi.

 

Tokioms Grikių salotoms reikia:

1/3 puodelio grikių
2 morkų
1 svogūno
100 g mažų pievagrybių
sviesto kepimui, druskos, stambiai maltų juodųjų pipirų

5 v.š. Balzamiko acto
4 v.š. alyvuogių aliejaus
Gero pluoštelio petražolių

Grikius ir morkas išverdame pasūdytame vandenyje.

Svogūną supjaustome kubeliais, morkas - vidutinio storumo skrituliukais ar kiek smulkiau; stambesnius pievagrybius perpjaunam pusiau.  

Keptuvėje ištirpiname sviestą, apkepame jame svogūnus, dedame morkas ir pievagrybius. Pamaišydami kepiname ant vidutinės ugnies keletą minučių, kol iškepa pievagrybiai. Pasūdome, pabarstome pipirais.

Susmulkiname petražoles.

Padažui gerai sumaišome actą su aliejumi.

Viską sudedame į dubenį ir gerai išmaišome.

Bon Appétit!

P.s. šios salotos ne tik lengvai paruošiamos ir maistingos, bet ir puikiai "transportuojamos", todėl puikiai tinka mobiliems pietums darbe.

Mano virtuvė

Egidija paskatino atverti savo virtuvių duris ir parodyti, kur gimsta mūsų ruošiami skanėstai. Šią mintį ji iškėlė per projektą "Languota prijuostė", kurio eiga man, kaip nesekančiai visko nuo pradžių, vis dar šiek tiek miglota ir paini. Atrodo, projektas jau pereina prie kitos temos, bet kadangi pati labai mielai žvalgiausi po "kaimynų" kulinarinių šedevrų kalves, nutariau atverti ir savosios duris.

Įsikūriau čia, palyginus, neseniai. Virtuvė nedidelė ir kompaktiška, bet nuo pirmųjų akimirkų jaučiausi čia kaip žuvis vandenyje. Tikslių "kvadratų" nežinau, bet "suspausta" nesijaučiu, nes erdvę vizualiai praplečia veidrodinė siena, kurioje ir matote "virtuvės panoramą". Taip, aš jai irgi iš esmės priklausau, nes beveik visą laiką, kai būnu namuose, praleidžiu virtuvėje. Netgi tada kai negaminu.

Virtuvėje yra visi būtiniausi daiktai išskyrus... orkaitę. Keldamasi iš namų, kuriuose buvo 3 orkaitės (taip, TRYS ir visos veikiančios...), dvejojau, ar ištversiu gyvenimą be jos, be šviežio naminio pyrago kvapo, be savo keptų sausainių. Gliukozės trūkumo tikrai nejaučiu, nes pyragų kepimą puikiai kompensuoju kitais desertais, kurių gaminimui orkaitės nereikia. O jų - patikėkit manim - devynios galybės. Persikėlusi čia, savo kulinarines knygas peržvelgiau nauju žvilgsniu ir tiek naujo jose atradau... Be to, šviežių kepinių kvapas mane vis tiek kartais žadina. O sklinda jis iš duonkepės. Taip pat skaniausi Vilniaus croissant'ai dabar vos už 5 minučių nuo namų.

Virtuvė nedidelė, bet vietos man joje pakanka, nes nemėgstu kaupti maisto atsargų, o indus išdalinu po įvairias erdves. Virtuvėje laikau tik tai, ko prireikia labai dažnai. Tiesa, kai kurių maistų prisikaupia tiesiog savaime. Turiu solidžią, nuolat pildomą ir atnaujinamą džiovintų vaisių ir riešutų "kolekciją", prieskonių priskaičiuotume bent 50 rūšių (ir vis tiek vis kažko trūksta...), kadangi kepu duoną, tai miltų irgi paparastai turiu bent kokias 4 rūšis. Ant stalo visada stovi šviežių vaisių, be kurių neįsivaizduoju nė vienos dienos, o ant palangės - krepšelis su šviežiomis daržovėmis ir keli prieskoninių žolelių vazonėliai.

Tvarka virtuvėje labai dinamiška - kai pradedu gaminti, visi paviršiai pasidengia įvairiais rakandais, indeliais, puodeliais, maišeliais ir maistu, bet pabaigus iškart susitvarkau. Kad ir vėl kiltų įkvėpimas gaminti ir... apversti viską aukštyn kojom ;) 

Kiškio metus pasitinkant

Pasitinkant šiuos metus, ant Naujųjų stalo turėjo būti kuo daugiau daržovių patiekalų - kad kiškis, į kurio metus žengiame, būtų laimingas ir neštų sėkmę ištisus metus. Kad fortūna tikrai nenusisuktų, siūlau paprastą vos kelių ingredientų sriubą, puikiai tiksiančią kiekvieną dieną ir patiksiančią net išrankiausiam zuikiui! ;) Šildantis kardamono, kokosų pieno aromatas ypač tinką šaltą žiemos dieną.

Kardamoninė morkų sriuba

3-4 morkos
2 svogūnai
600 ml vištienos sultinio
150 ml kokosų pieno
2 v.š. sviesto
1-2 sutrintos kardamono ankštys
druskos ir šiek tiek maltos aitriosios paprikos

Morkas ir svogūnus smulkiai supjaustome.

Puode ištirpiname sviestą, sudedame svogūnus, pakepiname juos maišydami keletą minučių.

Dedame morkas, taip pat šiek tiek pakepame.

Supilame karštą sultinį, sudedame prieskonius ir uždengę verdame apie 15 min, kol morkos suminkštėja.

Sriubą sutriname blenderiu, įmaišome kokosų pieną, užverdame ir valgome!

Skanaus ir sėkmingų Kiškio metų!