Trapūs žagarėliai

Ragaudama naujus skonius ir bandydama naujus receptus, prie kai kurių vis grįžtu. Yra klasikinių patiekalų, kurių, prabėgus laikui norisi vėl ir vėl. Nes klasika yra klasika.

Žagarėliai man vienas tokių patiekalų. Mėgstu juos visokius. Vienus – storus, minkštus, gražiai apskrudusius – kepa sesės krikšto mama; kitus – trapius, tirpstančius burnoje ir tokius plonyčius, kad kartais net sunku juos suimti – kepa viena mūsų pažįstama, mano močiutės vaikystės draugė. Ji kepa žagarėlius visą gyvenimą, todėl kaskart jie gaunasi tiesiog tobuli. Ypatingo skonio jos žagarėliams suteikia, žinoma, ne vien per daugelį metų prisijaukintas receptas, kai tiksliai atpažįsti teisingo kietumo tešlą ir tiksliai žinai iš kokio plonumo lakšto formuojami tie tobuli, tirpstantys burnoje žagarėliai, bet ir rinktiniai ingredientai. Ji žagarėlius visuomet gamina tik iš kaimiškų kiaušinių, naminės grietinės, o verda juos riebaluose. Išvirus gausiai apibarsto cukraus pudra, o tada visi valgytojai pasineria į saldžią pasaką.

Žagarėlių receptas labai paprastas: reikia tik kiaušinių trynių, grietinės ir miltų. Dar poros šaukštų spirito ar degtinės, kad virdami žagarėliai neprisigertų riebalų, ir cukraus pudros pabarstymui. Proporcijos irgi labai paprastos: 1 kiaušinio tryniui, dedame 2 šaukštus grietinės, o miltų tiek, kad gautume kočiojamą, bet ne kietą tešlą.

Žagarėlius gaminau jau keletą kartų ir kaskart bandžiau paskaičiuoti, kiek miltų įdėjau. Kelis sykius vis neprisėsdavau aprašyti šių nuostabių žagarėlių, tad tikslus miltų kiekis išgaruodavo iš galvos. Šį kartą ne tik paskaičiavau ir įsiminiau, bet dar ir užrašysiu, kad visiems, net nepasitikintiems savo intuicija virtuvėje, nebūtų baisu leistis į žagarėlių virimo džiaugsmus!

Trapūs žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
6 v.š. grietinės
3 v.š. spirito
2 ½ stiklinės miltų plius šiek tiek žagarėlių kočiojimui

aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinių trynius lengvai paplakame, sumaišome su grietine, supilam alkoholį.

Po truputį beriame miltus ir minkome tokią tešlą, kokią jau galima kočioti.

Paruoštą tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus kuo ploniau, kad būtų beveik peršviečiama (kuo ploniau iškočiota, tuo trapesni ir „pūslėtesni“ gaunasi žagarėliai) ir formuojame žagarėlius.

Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį žagarėlius. Verdame apie minutę iš kiekvienos pusės – kad žagarėliai tik lengvai paglestų.

Išėmę iš aliejaus nusausiname servetėlėmis ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

Kiniškos vištienos salotos

Dar vienas patiekalas iš mano "darbinių" pietų meniu. Vištieną pasiruošiu iš vakaro, todėl per pietų pertrauką lieka tik susipjaustyti salotas. O tada, greitai papietavus, dar galima koją ant kojos užsimetus pasėdėti tyloj ir ramybėj :)

Kiniškos vištienos salotos

2 virtos vištienos krūtinėlės

50 g šviežių petražolių ar kalendrų

1/2 galvos kiniško kopūsto

Padažui:

2 v.š. ryžių acto

2 a.š. cukraus

1 a.š. druskos

2 v.š. sezamų aliejaus

3 a.š. garstyčių

2 a.š. sojų padažo

Vištieną supjaustome kubeliais.

Petražoles susmulkiname.

Pekino kopūstą supjaustome rėžiukais.

Visus padažo ingredientus gerai išmaišome iki vientisos emulsijos.

Klojame salotas į lėkštę, ant viršaus - su petražolėmis ir padažu išmaišytą vištieną.

Voilà, pietūs ant stalo!

Receptas iš atostogų trofėjaus "Chinese cooking made easy", kuriame daugybė skanių kiniškų patiekalų. Būtinai bus ir daugiau receptų iš šios knygelės - ką bandžiau, viskas super ;)

Kreminė špinatų sriuba, pagardinta sezamu

Dievinu kulinarines knygas, galėčiau jas skaityti ištisas dienas. Gaminti taip pat labiausiai mėgstu pagal jas, nors, jei reikėtų surasti receptą, kurio laikiausi visiškai tiksliai, tektų labai ilgai pavargti. O gal net nepavyktų. Gamindama dažniausiai nuklystu nuo recepto - tai pridedu kokį mėgiamą ingredientą, tai ko nors atsisakau ar pakoreguoju gaminimo eigą. Dažniausiai knygose tiesiog ieškau įkvėpimo išbandyti naują skonį, sujungti turimus ingredientus į neragautą patiekalą ar tiesiog to, kas labiausiai atitiktų tos dienos nuotaiką.

Kartais nuo recepto nuklystu ne savo noru. Štai šios sriubos virti stojau prisiekusi, kad viską darysiu taip, kaip parašyta. H. Rottmann'o "Naujojo šaukšto receptuose" pirmiausia suvilioja nuotraukos ir išsamūs aprašymai, kaip pagaminti konkretų patiekalą; be to, knygoje pateikiama išsami bazinė informacija apie produktus, patiekalus, jų tipus. Dauguma receptų paprasti, bet su "cinkeliu", skoniai suderinti ir išbaigti. Taigi tik imk ir gamink! Pasirinkau sriubą: špinatai, kokosų pienas ir sezamų aliejaus lašeliai, turintys užbaigti šitą tobulą, lengvą, bet maistingą sriubą. Deja, priėjusi "kokosų pieną" ir vėl turėjau imtis "plano B"! Kelias dienas atidarytoje skardinėje vietoj kokosų pieno radau visų vėliavos spalvų masę, kuri iškart iškeliavo į šiukšlių dėžę. Mano pietus išgelbėjo paprastas pienas, o sezamų aliejus ir sėklos sriubai suteikė bent dalį to ypatingo skonio, kurio tikėjausi virdama H. Rottmann'o sriubą.

Špinatų sriubos paragauti rekomenduočiau netgi tiems, kurie "nesupranta" špinatų - skonis švelnus, konsistencija labai lengva, o patiekalas šildantis, sotus ir net kažkaip raminantis!

Špinatų sriuba

300 g špinatų
2 svogūnai
1 česnako skiltelė
3 v.š. aliejaus
1/2 a.š. kumino miltelių
300 ml kokosų pieno (arba paprasto pieno, grietinėlės)
1 l daržovių sultinio
2 v.š. sausoje keptuvėje kepintų sezamo sėklų
2 v.š. sezamų aliejaus

Špinatų lapus supjaustome stambiai, svogūną - kubeliais, o česnako skiltelę - smulkiai.

Puode įkaitinam aliejų, jame apkepinam svogūnus ir česnakus, suberiam kuminą ir pakepam, kol jis išskleidžia savo aromatą. Suberiam špinatus, patroškinam, kol suglemba.

Pilam sultinį ir (kokosų) pieną, pagardinam druska, pipirais.

Sutriname sriubą blenderiu. Pagardiname kepintomis sezamo sėklomis ir aliejaus lašeliais.

Skanaus!