Čerkesų vištiena

Mano žinios apie čerkesus apsiribojo tuo, kad tai viena iš Kaukazo tautų, gyvenanti šiaurinėje šio regiono dalyje, dabartinės Rusijos sudėtyje. Nedaug, sakyčiau, todėl savo egiptietiškų patiekalų knygelėje pamačiusi "čerkesų vištieną", nustebau, ką gi ji galėtų veikti šios knygos puslapiuose.

Paieškojusi internete radau leidinuką, pristatantį čerkesų virtuvę ir tradicinius jų patiekalų receptus. Čerkesų virtuvės patiekalai panašūs į kitų Kaukazo šalių valgius - naudojama daug česnako, saldžiosios ir aitriosios paprikos, kalendros, petražolių, krapų ir kt. prieskonių. Kadangi dauguma čerkesų išpažįsta islamą, mėsos patiekalai ruošiami iš avienos ar jautienos, taip pat valgoma paukštiena, daug daržovių, pupelių, miltinių patiekalų. Įdomu tai, kad "čerkesiška vištiena" pačių čerkesų jau nebegaminamas patiekalas... Tai gal dėl to dideles čerkesų diasporas glaudžiančios Artimųjų Rytų šalys - Turkija, Sirija, Izraelis ir kt. - priglaudžia šį receptą savo nacionalinių virtuvių kulinarinėse knygose? :) Beje, panašiai ruošiamą vištieną mačiau ir gruziniškų patiekalų knygoje; gaminimo principas iš esmės toks pats, tačiau skiriasi naudojami prieskoniai.

Savąją čerkesišką vištieną gaminau taip (tiesa, kitą kartą padažo normą dvigubinsiu):

Čerkesų vištiena

Vienos vištos krūtinėlė

1 svogūnas

1 saliero stiebas (lapkotis)

1 morka

pundelis petražolių

pora gelsvės lapelių

po 2 juodųjų ir kvapiųjų pipirų grūdelius

4 gvazdikėliai

Druskos

Padažui:

5o g graikiškų riešutų

2 česnako skiltelės

1 batono riekelė

2 a. š. džiovintos aitriosios paprikos

pundelis petražolių

50 ml sultinio, kuriame virė vištiena

2 v. š. aliejaus

Užverdame vandenį su prieskoniais, dedame į jį vištos krūtinėlę ir verdame, kol išverda ir suminkštėja - t.y., apie valandą.

Išvirusią vištieną išimame iš sultinio, atvėsiname.

Nuimame odą, mėsą atskiriame nuo kaulų ir supjaustome gabalėliais.

Blenderiu sutriname visus padažui skirtus ingredientus iki vientisos, tyrės konsistencijos masės.

Į padažą įmaišome aliejų.

Supilame padažą ant mėsos ir gerai išmaišome. Paliekame keletui valandų pastovėti, kol persigeria skoniai ir tiekiame šaltą - su rytietiška duona, daržovėmis.

Skanaus!

Vanilinė braškių uogienė

Iš paskutinių sezono braškių dar spėjau išvirti uogienės! Aš mėgstu tokią, kurioje braškės kietos, išlaikiusios savo formą ir jų galima atsikąsti, todėl prieš virdama uogienę palaikiau braškes parą užpylusi cukrumi. Kadangi dėjau jo mažiau nei braškių, tai nesigavo man mano svajonių uogienė, bet visgi braškės neprarado formos ir neištižo, kas mane labai nudžiugino (o gal kai uogos pastovės tai dar labiau sukietės...? ) :)

Vanilinė braškių uogienė

2 kg braškių
1,6 kg cukraus
0,5 vanilės ankšties

Nuvalytas braškes užpilame cukrumi ir paliekame pernakt ar visai parai pastovėti, kol išsiskiria sultys ir pasidaro sirupas.

Išskobiam vanilės ankšties sėklytes ir suberiame jas į braškes, taip pat įmetame ir pačią ankštį.

Braškes pamaišydami mediniu šaukštu verdame ant silpnos ugnies 15 min. Ataušiname, tada vėl 15 min paverdame.

Išimame vanilės ankštį.

Uogienę išpilstome į švarius karštus stiklainius ir sandariai uždarome.

Skanaus!

Mano "kastinys"

Kadangi mano blog'e ne vien išmintis skleidžiama, kaip kažką pasigaminti, bet ir pasakojama, kas man nutiko virtuvėje, tai papasakosiu ir apie savo kastinį, tiksliau bandymus jį pasigaminti. Pirmą kartą jo paragavau "Bernelių užeigoj" iš smalsumo. Tiesiog niekada nebuvau ragavus ir net nežinojau, kas tiksliai tas kastinys yra. Bet kai paragavau, tai totaliai įsimylėjau. Patiekė kastinį su šviežiomis bulvėmis ir kopūstų salotomis. Tobula.. buvo tiesiog tobula :) Daugiau "Bernelių užeiga" mano kelyje nepasitaikė, tai nusprendžiau pati pasigaminti ir kitus pavaišinti. Receptą susiradau žurnale "Virtuvė" - kaip tik buvo straipsniukas apie retesnius lietuvių valgius - ir ėmiausi darbo: įdėjau sviesto, išsukau jį iki purumo, tada grietinę, ją irgi iki vientisos ir purios konsistencijos ir pabaigoje įdėjau ištrintos varškės bei prieskonių. Varškė nėra tipiškas kastinio ingredientas, bet viename iš receptų jos siūlė dėti, tai aš ir pabandžiau. Gavosi tikrai skaniai, ar labai skyrėsi nuo "Bernelių užeigos" neprisiminiau, nes ten valgiau baisiai jau seniai :) Bet vieną dieną atsiverčiu J. Uginčienės receptų knygoj skyriuką apie kastinius ir matau, kad "kastinį pavyksta išsukti ne kiekvienai jaunai šeimininkei - svarbu ne per mažai išsukti, bet ir ne per daug.." ar kažką panašaus... Pradėjau skaityti toliau - o ten, apie tai, kaip kastinius reikia kokias 4-5 valandas ant dubens su karštu vandeniu sukti, kaip grietinę (o,5 litro) po šaukštą dėti, kol iki purios masės išplaki, kol sustandėja taip, kad galima peiliu pjauti., bet kad sviestu nevirstų.. Man kažkaip iki šiol maksimum vienai valandai kantrybės užtekdavo, purią masę gaudavau, šaldytuve palaikius pastingdavo, bet peiliu tai tikrai nepjaunama ji... Taigi su giliu liūdesiu turiu pripažinti, kad kastinio man kaip tikrai jaunai šeimininkei nepavyksta pagaminti ir pagaliau aš net nesuprantu, kaip jis iš tikrųjų turi atrodyti :( Bet pasigaminti tikrą kastinį žiauriai norėčiau... Internete prisiskaičiau įvairiausių istorijų - ir kad jį tikrai tik 5 valandas paskyrus ir rankas visai atmušus pasigaminti galima, ir kad jis kuo puikiausiai mikseriu susiplaka, svarbu tik kambario temperatūros produktus sudėti, ir kad jį tik mamos, močiutės ar anytos gerai pagamina :)). Dar nežinau, kurio iš šių variantų imsiuos, bet tikrai tikrai gaminsiu tikrą kastinį, na, bent pabandysiu... O gal kas moka tą tikrąjį kastinį išgauti ir gali patarimais pasidalinti? :) Mikserį imti ar šaukštu sukti? Į ką dar būtinai atkreipti dėmesį, kad pagaliau pasigaminčiau aš tą kastinį..? Už patarimus būč baisiai dėkinga :)

O kol kas papasakosiu, kaip aš savo "kastinį" dariau.

Mano 'kastinys" ir kopūstų salotos

Kastiniui:

60 g sviesto

350 g grietinės (riebios)

150 g varškės

1 a.š. druskos

2 a.š. kmynų

ryšelis šviežių krapų, smulkiai supjaustytų

Kopūstų salotoms:

1 maža kopūsto galva

1 morka

1 mažas svogūnas

1 a.š. druskos

2 a.š. cukraus

2 a.š. kmynų

Šviežių virtų bulvių, apibarstytų smulkintais krapais

Kastinį darau iš kambario temperatūros produktų, moliniame dubenyje, mediniu šaukštu.

Pirmiausia išsuku sviestą iki purumo.

Tada po truputį - t.y., šaukštą ar du - dedu grietinę ir suku su sviestu, kol gaunu vientisą, purią masę, be jokių "gumuliukų". Ir taip toliau dedu po truputį grietinę, kol ją visą įsuku iki reikiamos konsistencijos (mano supratimu :) ).

Atskirame dubenyje ištrinu varškę.

Įmaišau ją į sviesto ir grietinės masę, vėl suku, kol gaunu vientisą masę.

Suberiu prieskonius, išmaišau ir pastatau į šaldytuvą, kad atvėstų.

Salotoms rėžiukais supjaustau kopūstą. Morką sutarkuoju šiaudeliais. Svogūną supjaustau labai smulkiai.

Sudėjusi viską į dubenį, supilu likusius ingredientus ir rankomis maišau paminkydama, kad daržovės išleistų savo sultis, o cukrus, druska ir kmynai tolygiai įsimaišytų.

Valgome kastinį su šviežiomis virtomis bulvėmis ir kopūstų salotomis.

Labai skanus, vasarinis patiekalas!