Pyragėliai su pesto padažu, feta ir alyvuogėmis

Tokio gėrio kaip pokutis šaldytos sluoksniuotos tešlos, ko gero, visada turite šaldytuve, taip? :) Jei ne, tikrai siūlau įgyti šį įprotį - juk tada bet kada be jokio vargo galima išsikepti saldžių, sūrių, mėsiškų ar daržoviškų pyragėlių, bandelių, pyragų... Kaskart su vis kitokiu įdaru - tokiu, kokį tąkart padiktuoja jūsų nuotaika ar šaldytuvo turinys.

Šiuos pyragėlius iškepiau "tep lep" - tiesiog iš šaldytuve turimų galiukų - pradėto indelio pesto padažo, pusės pokelio fetos ir kelių juodųjų alyvuogių. Labai norėjau dar saulėje džiovintų pomidorų, bet jų, deja, tąkart nebuvo po ranka...

Taigi pyragėliams naudojau:

pokelį šaldytos sluoksniuotos tešlos

keletą šaukštų pesto padažo

pusę pokelio gabaliukais pjaustytos fetos

porą saujų riekelėmis pjaustytų juodųjų alyvuogių

šiek tiek miltų, kuriais barsčiau kepimo skardą

Tešlą atšildžiau, šiek tiek pakočiojau lakštus. Patepiau juos pesto padažu, pabarsčiau fetos ir alyvuogių gabalėliais, susukau į "vyniotinį" ir padėjau į šaldytuvą maždaug 15 - 20 min, kad kiek sustandėtų ir būtų lengviau pjaustyti.

Atvėsintus vyniotinius supjausčiau maždaug centimetro storio riekėmis, sudėjau ant miltais pabarstytos skardos ir kepiau iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min, kol pyragėliai iškepė ir lengvai parudo.

Po to skaniai ir greitai juos suvalgėme, o dabar einu krimsti A. Bourdain'o "Virtuvės slaptai" ir svajoti apie rytdienos pietums suplanuotos guliašo sriubos aromatą!

Iki!

Šreko ir Grinčo sriuba

čia toks buitinis šitos žalios žalios sriubos pavadinimas galėtų būti :) Romantiškasis-orusis turėtų būti koks "pavasariškai žalia žirnelių ir romėninių salotų sriuba"...

Šiaip tai romaninės salotos joje atsirado visai netikėtai - mano planuose buvo tiesiog tikra, gryna žaliųjų žirnelių sriuba. Ja gundžiausi dar nuo vasaros, kai buvo šviežių žirnelių. Na bet tačiau mano planai vėlgi pralenkė galimybes ir sriubai atėjo laikas tik dabar - kai šaldytuve jau kurį laiką gulėjo pokelis šaldytų žirnelių, o nuo savaitgalio liko keli lapai romėninių salotų. Dar turėjau šiek tiek poro. Žaliosios dalies :)

Į trintą sriubą dėti salotos pati, ko gero, niekada nebūčiau sugalvojusi, bet neseniai "skaitytoje" žirnelių sriuboje, būtent jos buvo pritaikytos :) Taigi pabandžiau ir aš.

Sriuba turėtų patikti visiems žirnelių mėgėjams - toks grynas, salstelėjęs, žalias žirnelių skonis. Salotų praktiškai nesijaučia - gal dėl to, kad dėjau jų palyginti nedaug. Ir nors spalva tikrai primena pavasarį, sriubą galima vartoti ir žiemą, tad siūlau išbandyti :)

Žaliųjų žirnelių sriuba

Reikia:
1/4 poro
1/3 galvos romėninių salotų
400 g žaliųjų žirnelių (šviežių ar šaldytų)
1 l daržovių ar vištienos sultinio
pipirų, druskos pagal skonį
1 - 2 v.š. sviesto

Porą supjaustome smulkiai, salotas - nedideliais gabalėliais.
Puode ištirpiname sviestą, apkepiname jame porus, kol kiek paminkštėja. Tada dedame salotas ir kepame pamaišydami, kol lapeliai suglemba.
Supilame sultinį. Supilame žirnelius ir verdame apie 8 - 10 min, kol jie suminkštėja.
Sriubą pertriname ir tiekiame.

Skanaus!

Kiaulienos karbonadas su džiovintų abrikosų įdaru

Pagaliau laisvas šeštadienis - jokių konkrečių planų, ką veikti, kada keltis, kada kažkur išeiti ar ką padaryti. Galiu nors ir visą dieną slampinėti iš kampo į kampą su pižama, gerti vieną puodelį kavos po kito ir skaityti šeštadienio laikraščius! Tai man ir yra tikrasis savaitgalio poilsis :) Taip seniai šito laukiau - pastarosios pošventinės savaitės visiškai buvo nuvariusios mane nuo kojų! Tikrai - nei prieš šventes, nei po jų nesijaučiau tokia "be kvapo". Pastaruoju metu vienintelė mintis man nuolat besisukusi galvoj buvo "mieguuuuučio"... Taigi ir naminio kompo (įjungto) nemačiau jau baisiai seniai. Teks dabar aprašinėti istorinius savo virtuvės įvykius. Kaip, pavyzdžiui, šį karbonadą su džiovintų abrikosų įdaru, kurį gaminau dar Kalėdoms! Man ši mėsytė jau tampa tradicija - visada kepu ją per "didžiąsias" šventes. Aišku, kaskart gaunasi vis šiek tiek kitokia, bet visada valgosi labai skaniai :) Ją mėgsta net mano sesuo "nevalganti kiaulienos" (oficialiai).

Kiaulienos karbonadas su džiovintų abrikosų įdaru

Reikia:
Kiaulienos karbonado

Įdarui:
1 v.š. sviesto
1 svogūno
2 riekelių baltos duonos be plutelės
100 g džiovintų abrikosų
1 paplakto kiaušinio
smulkintų žalumynų
druskos, pipirų

Kepant:
Kelių grūdelių juodųjų pipirų
2-3 laurų lapelių
1 svogūno
vandens
2- 3 v.š. aliejaus

Kiaulienos karbonadą pjauname taip, kad gautume plokščią gabalą.

Svogūną smulkiai supjaustome. Duonos riekeles supjaustome labai smulkiais gabalėliais, džiovintus abrikosus - nedideliais kubeliais.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, jame apkepiname svogūną, kol jis suminkštėja, tampa aukso spalvos. Nuėmus nuo ugnies suberiame duoną, abrikosus, smulkintas žoleles, plaktą kiaušinį ir gerai išmaišome mišinį. Pasūdome, papipiruojame.

Mėsą pasūdome, papipiruojame iš abiejų pusių. Ant vienos jos pusės dedame pagamintą įdarą - juo išklojame visą mėsos paviršių, tik viename krašte paliekame porą cm laisvų, kad galėtume susukti ir įdaras nepradėtų byrėti.

Vynioti mėsą pradedame nuo to krašto, ant kurio pridėta įdaro. Vynioti reikia tvirtai, kad neliktų "tarpų" mėsoje iškepus. Suvyniotą mėsą surišame arba susmaigstome smeigtukais.

Į kepimo indą įpilame aliejaus, vandens, sudedame svogūną, pipirus, lauro lapelius, pasūdome skystį, dedame mėsą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180°C įkaitintą orkaitę. Vandens kepimo inde turi būti apie 1 - 2 cm. Kepame mėsą apie 1,5 - 2 val., kol ji suminkštėja, apskrunda, o įkišus šakutę bėga baltos spalvos sultys. Kepant vis palaistome mėsą kepimo skysčiu, jei jis per daug nugaruoja - įpilame daugiau vandens.

Skanaus!

Pagal M. Berry "Klasikinę virtuvę"