Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais

Paskaičius mano blog'ą galima susidaryti įspūdį, kad bent kas antrą dieną kepu pyragus, dažnai užkandžiauju (kažkaip labai turtinga mano "Užkandžių" skiltis, palyginus su kitom :) ), įdarinėju daržoves, kartais išverdu kokią sriubą ir neįsivaizduoju gyvenimo be Azijos šalių virtuvės.

Be abejo, visame tame yra tiesos - vasarą mane buvo ištikusi kažkokia pyragų kepimo priklausomybė, kuri tik pastaruoju metu pasitraukė į šalį... Matyt, kaupiasi antram kvėpavimui prieš artėjančias šventes. Sriubas labai mėgstu, todėl verdu ir nuolat ieškau įkvėpimo išbandyti kokią naują... Užkandžiai... na taip - juk skanu ir pačiai ką nekalto sukrimsti ir svečius pavaišinti :) Ir šiaip dauguma jų greitai pagaminami, todėl galima pasidaryti net vėlai grįžus iš darbų. Azijos šalių patiekalai išties labai patinka, todėl nevengiu ir pati gaminti šiuos patiekalus. Ypač praplėtus akiratį, kas ta Azijos virtuvė, ir parsivežus tobuliausią kulinarinę knygą pilną įdomių receptų ir gražių nuotraukų...

Tarp visų šių "teisybių" man akis tiesiog užbadė tai, kad iki šiol, per keletą mėnesių "tinklaraštinimo" mano blog'e neatsirado nė vienas makaronų receptas!!! Va čia tai visiška neteisybė... Aš juos tiesiog dievinu, dažnai gaminuosi, bet iki šiol nė karto nepasisukinėjau apie nė vieną lėkštę su fotoaparatu... Labai blogai. Bet kartais tiesiog mirdavau iš alkio, kartais turėdavome svečių, kurių nenorėjau gąsdinti daugelio akiai neįprastais fotografimo prieš valgymą ritualais.

Taigi šįkart pagaminau vieną iš tradicinių - makaronus su brokoliais ir pievagrybiais, ir nors paviriau brokolius kokią minutėlę per ilgai, išsitraukiau fotoaparatą :)

Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais (4 asm.)

200 g pievagrybių

1/2 galvutės brokolio

2 skiltelės česnako

200 ml grietinėlės

1-2 v.š. sviesto

Druskos, pipirų

Makaronų (kiek virsiu, nusprendžiu įvertinusi valgytojų skaičių ir apetitą)

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje.

Brokolį išskirstome žiedynėliais. Puode užverdame vandenį, pasūdome, sudedame brokolio žiedynėlius ir paverdame keletą minučių, išgriebiame iš vandens.

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis. Česnakus pjaustome labai mažais gabalėliais arba išspaudžiame.

Keptuvėje įkaitinu sviestą, sudedu česnakus, pievagrybius ir vis pamaišydama kepinu keletą minučių, kol jie beveik iškepa.

Į keptuvę sudedu brokolius, supilu grietinėlę ir dar keletą minučių pakaitinu, kol viskas sušyla, pievagrybiai ir brokoliai išverda. Pabarstome druska, pipirais.

Gautą padažą pilame ant makaronų arba makaronus sukrečiame į padažą ir prieš tiekdami viską išmaišome.

Skanaus!

P.s. Makaronus galima pabarstyti tarkuotu sūriu, tačiau aš nesu didelė sūrio + makaronų gerbėja, todėl taip nedarau :)

Korėjietiškai troškinta lašiša su grybais

Pirmas ir kol kas vienintelis mano gamintas korėjietiškas patiekalas. Ragauti iki šiol irgi teko nedaug ką - tik vienos korėjietės gamintą jautieną, jei neskaičiuosime Kėdainių fabriko morkų... :). Taigi negaliu pasigirti dideliu šios virtuvės išmanymu ir iš esmės visos mano žinios apsiriboja tuo, kad korėjietiški patiekalai būna tiesiog ugniniai. Aštrūs netgi kitų azijiečių skoniui.
Ši lašiša taip pat labai aštri, tad jei visiškai netoleruojate aštraus maisto, šio recepto geriau nebandykite. Arba gamindami mažinkite aštriųjų ingredientų normą bent perpus.

Korėjietiškai troškintai lašišai su grybais naudojau (2 porc.):

2 lašišos file gabaliukus su oda
200 g shimeji grybų
200 g shiitake grybų
1 pavasarinį svogūnėlį (galima naudoti porą)
¾ puodelio vandens
2 a.š. sakės

2 a.š. sojos padažo

Padažui:
1 v.š. miso miltų
2 a. š. kochujan padažo (kuo jį pakeisti pasakojau čia)
tarkuoto imbiero
trinto česnako
0,5 v.š. sojų padažo
0,5 v. š. mirino
0,5 v.š. sakės
0,5 v.š. cukraus
1 a.š. sezamo aliejaus

Padažą pasigaminame tiesiog sumaišydami visus jo ingredientus į bendrą masę.

Svogūnėlį supjaustom įstrižom riekelėm.
Shiitake grybų viršūnėles atskiriam nuo kotelių, shimeji grybus po vieną atskiriame nuo kelmelio.

Į keptuvę pilame vandenį, sakę, sojų padažą, viską užviriname. Sudedame lašišą ir grybus, uždengus paverdame 2-3 min. Po to sudedadame svogūnėlį ir paverdame dar keletą minučių. Pabaigoje užpilame padažą, viską kartu pakaitiname.

Tiekiame su virtais ryžiais.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Espoir, 2009 spalis

Japoniškas jautienos ir bulvių troškinys/Ne visada yra taip, kaip manome

Japonija daugeliui atrodo magiška šalis. Prieš akis iškyla žydinčių sakurų vaizdai, nuostabi gamta, išpuoselėti sodai ir senosios šventyklos, tradiciniai kimono, mums paslaptingi ir sunkiai „perkandami“ hieroglifai... Kitas visiems pažįstamas Japonijos portretas primena, kad tai naujausių technologijų, pažangos, milžiniškų modernių miestų, apstatytų įspūdingo dydžio dangoraižių alėjomis, šalis. Įsivaizduojame pašėlusį miestų gyvenimo ritmą, nuolat skubančių kostiumuotų tarnautojų armiją, sausakimšame metro skaitančią laikraščius ar naujausią mėgstamų komiksų dalį.

Aš irgi įsivaizdavau taip pat. Ir tai tikra tiesa: mačiau ir senąją architektūrą, tiesa, nemaža jos dalis atstatyta vos prieš keletą dešimtmečių, nepamirštant viduje įrengti lifto ar marmuro laiptų... Mačiau, ir iki absoliučios tobulybės išpuoselėtus tradicinius sodus (tiesa, muziejinius), ir metro nežinia kur keliaujančias kimono vilkinčias japones... Piko valandomis skyniausi kelią tarp kitų praeivių, ganiau akis į iki tol nematyto aukščio dangoraižius, pakilusi į jų viršų vis bandžiau pamatyti miesto kraštą...nors taip nėkart ir nepavyko... Visgi didžiausią įspūdį man paliko japonų gyvenimo būdas. Tik ne tas, kurį įsivaizduojame galvodami apie dvasingąją senąją japonų kultūrą ar Japoniją kaip pažangiausių šiuolaikinių idėjų lopšį... Visai kitoks, kažkodėl labai retai girdimas ir matomas. Toks, kokį prieš keletą dienų pamačiau S. McAllister filme „Japan: a Story of Love and Hate“. Mano manymu, filmas nusipelnęs visų pagiriamųjų žodžių, kurie jam yra išsakyti. Atskleidžiantis daug kam šokiruojančią tiesą apie Japoniją ir gyvenimą joje. Na, bet kaip sakoma, geriau kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti, tai visiems, kurių dar neįkalbėjau pažiūrėti šio filmo, primygtinai tai siūlau darkart. Susiraskite jį youtube‘e ir pažiūrėkit. Būtinai.. :)

Apie japonų virtuvę, nors ir populiarią visame pasaulyje, taip pat žinome pakankamai nedaug. Pirmiausia galvojame apie sushi, miso, tempura, na, dar teriyaki padažą ir šiaip žuvį-jūros gėrybes-ryžius-dar kartą žuvį ir t.t. Jau ką ką, o bulves, atrodo, valgome tik mes ir baltarusiai. Mano didžiai nuostabai – visai ne :) Pasirodo, jautienos troškinys su bulvėmis, Niku Jyaga, yra vienas iš tradicinių japoniškų patiekalų. Toks, kurį kiekviena šeimininkė gamina savaip, pagal savo „slaptą receptą“. Mano receptas, aišku, visai neslaptas ir visai ne mano :) Bet buvo labai skanu – viskas kaip ir įprasta letuviškam skoniui, bet su rytietiška „gaidele“.

Jautienos ir bulvių troškinys Niku Jyaga

250 g jautienos
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
450 g bulvių
1 morka
pora saujų šaldytų žirnelių

Padažui
2 v.š. cukraus
5 v.š. sojų padažo
1 v.š. mirino (saldaus ryžių vyno)
1 v.š. sakės

Jautieną supjaustome poros milimetrų storio riekelėmis, kąsnio dydžio gabalėlias. Svogūną ir morką supjaustome 0,5 cm storio griežinėliais. Bulves - nedideliais gabalėliais.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname jautieną ir svogūną. Kai mėsa pakeičia spalvą, sudedame bulves, išmaišome. Sudedame morkas. Į troškinį pilame tiek vandens, kad jis vos apsemtų visas sudedamąsias patiekalo dalis, užviriname. Jei atsiranda putų, nugriebiame. Keletą minučių verdame troškinį ant stiprios ugnies, vėliau sumažiname ugnį. Sudedame padažo ingredientus ir, nepilnai uždengę, troškiname apie 20 min arba kol išgaruoja didžioji dalis skysčio.
Sudedame žirnelius ir paverdame dar keletą minučių, kol jie išverda.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Emi Kazuko ir Yasuko Fukuoka „Sushi and Traditional Japanese Cooking“