Pasakiškas varškės pyragas su traškia trupinėlių plutele

Penktadienio vakarais, jei niekur neinu, jau beveik tradiciškai kepu kokį nors pyragą! Man tai kaip kokia meditacija ir poilsis po visos savaitės darbų, lakstymo ir priverstinio kėlimosi su žadintuvu. Pagalvoju, kad šita tradicija man labai patinka - reikės jos nepamiršti ir toliau puoselėti :) Juk kaip gera šeštadienį iš ryto prie puodelio kavos skanauti gabalėlį pyrago arba desertui po pietų... na, žodžiu, pyragas visada gerai :)

Šį varškės pyragą kepiau pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį - jis tiesiog nuostabus! Tiesa, padirbėti prie jo šiek tiek reikia, bet dėl gero rezultato visada verta stengtis :) Pyragas labai švelnaus skonio, varškės masė puri, o viršutinis trupinėlių sluoksnis išvis nuginkluojantis! Tikrai nepasidarytumėt sau gėdos pavaišinę ką nors tokiu pyragu ir po šventinių pietų, ypač, jei patiektumėte su kokiu šiltu vyšnių ar spanguolių padažu. Turėtų būti tobula! Ir artėjančių Velykų stalui šis pyragas, manau, puiki idėja!

Varškės pyragas su traškia trupinių plutele

25o g miltų
0.5 a.š. kepimo miltelių
300 g cukraus
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
180 g sviesto
750 g liesos varškės
3 v.š. citrinų sulčių
50 g krakmolo
250 ml grietinėlės

Iš 150 g miltų, kepimo miltelių, 75 g cukraus, druskos, kiaušinio ir 90 g sviesto (susmulkinto gabalėliais) užminkome tešlą, paliekame ją pastovėti.

Kol stovi tešla, darome varškės įdarą.

Į dubenį sudedame varškę, 150 g cukraus, krakmolą, įmušame 3 kiaušinių trynius ir viską išsukame.

Įmaišome citrinų sultis.
Kiaušinių baltymus išplakame iki baltų standžių putų.

Išplakame grietinėlę.

Į varškės masę atsargiai įmaišome plaktus baltymus ir grietinėlę.

2/3 tešlos išklojame 28 cm tortinės nuimamais kraštais dugną (tešlos neatrodo labai daug, bet tikrai pakanka).

Iš likusios tešlos padarome kelių cm aukščio pyrago sieneles.

Tešlą subadome šakute ir statome į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C . Kepame 10 min.

Kol kepa tešlos pagrindas, padarome viršutinį trupinėlių sluoksnį.

100 g miltų, 90 g sviesto ir 75 g cukraus trupiname tarp pirštų, kol gauname tešlos trupinėlius (sviestas apsivelia miltais ir cukrumi ir gaunasi tokie maži trupinukai).

Ištraukę apkeptą tešlos pagrindą, apdedame jį varškės mase, išlyginame paviršių.

Tolygiai užberiame trupinėlių sluoksnį ir šauname pyragą į orkaitę, įkaitintą iki 175 °C. Kepti reikia apie 80 min, bet man iškepė per ne pilną valandą - pyrago viršus jau buvo pageltęs, o kraštai atsiskyrę nuo formos sienelių.

Pyragą aušiname orkaitėje su atviromis durelėmis. Prieš tiekdami, jei norim, pabarstom cukraus pudra.

Receptas iš "Konditerijos"

Apie virtuvę sielai

Fatih Akin "Soul Kitchen" veikėjai (Filmo aut. nuotr.)

Mane nerealiai nudžiugino į "Kino pavasario" programą įtrauktas naujausias Fatih Akin'o filmas "Virtuvė sielai" (Soul Kitchen). Ne vien dėl to, kad aš visai mėgstu pasisukioti virtuvėje, tiesiog dievinu skanų maistą ir domiuosi beveik viskuo, kas susiję su maistu ir jo ruošimu.
F. Akin'o kiną esu įsimylėjusi nuo to laiko, kai pirmą kartą pamačiau jo "Galva į sieną" (Gegen die Wand), kartu keliavau Stambulo gatvėmis, besiklausydama tenykščių garsų, o su Moritzo Bleibtreu herojumi kaitrią liepą per visą Europą beldžiausi iki Turkijos. Taigi pamačiusi "Soul Kitchen" "Kino pavasario" programoje iškart apsisprendžiau - eisiu.
Vakar vakare vos ne paskutinę minutę įlėkiau į sausakimšą didžiąją Vingio salę, kur pritemus šviesoms buvau išgąsdinta festivalio organizatoriaus žodžių: "labai atsiprašome, galbūt šiek tiek jus nuvilsime..." Pirma netekau amo, kad pakeistas filmas! Pasirodo, filmas atkeliavo, tačiau... dubliuotas rusiškai! Tai iš pradžių tikrai nuvylė - jei tik galiu, filmus noriu žiūrėti originalo kalba! Bet prabėgus keletui minučių nuo filmo pradžios, šį "nesklandumą" visai pamiršau, o iš kino salės išėjau su mintimi, kad geram filmui nemaišo jokia kalba!
Filmas nėra apie maistą, tačiau ir jam tenka labai daug dėmesio. Pagrindiniam veikėjui Zinos'ui (akt. Adam Bousdoukos) priklauso restoranas, pavadinimu "Soul Kitchen". Restoranas ruošia klaikų maistą iš šaldytų daržovių, pusgaminių ir kitokių "pokelių", tačiau jį mėgsta saujelė nuolatinių lankytojų. Pačiam Zinos'ui jo restoranas patinka toks, koks yra - juk viskas nuo sienų iki meniu sukurta jo paties rankomis ir širdimi. Gyvenimas, ko gero, ir toliau tekėtų sena vaga jei nei Zinos'o merginos sprendimas išvykti į Šanchajų. Per atsisveikinimo vakarienę prašmatniame Hamburgo restorane Zinos netikėtai susipažįsta su klasišku virtuvės šefu Shayn (akt. Birol Ünel). Jo ruošiamas maistas išties fantastiškas ir Shayn tai žino! Klientui įsigeidus karštos gazpacho sriubos, Shayn'ui trūksta kantrybė ir jis išeina iš darbo taip, kaip stovi, pasiėmęs tik tai, kas tikram šefui svarbiausia - savo peilius. Zinos pasiūlo Shayn padirbėti "Soul Kitchen" ir... kulinarinis nuotykis prasideda! Ambicingas šefas išmeta iš meniu riebaluose išmirkusius šnicelius ir žuvies pirštelius ir pradeda lankytojus vilioti savo gurmaniškais patiekalais. Kaip tai paveikia restorano, Zinos ir kitų veikėjų gyvenimus nepasakosiu, nes jums bus visai neįdomu žiūrėti filmą! :)

Shayn ir Zinos (Filmo aut. nuotr.)

Pabaigai tik pasakysiu, kad filmas tikrai tikrai vertas dėmesio - dinamiškas siužetas, daug komiškų situacijų, priverčiančių klykti iš juoko, dozė skanaus maisto, kai virtuvę užvaldo Shayn ir nė nepastebi, kaip kine prabėga beveik 100 minučių... Tiesa, yra ir pora perspaustų scenų, bet jos bendro filmo įspūdžio tikrai negadina. Iš kino išėjau pakrauta teigiama energija, todėl, jei kuris kino teatras įtrauks "Soul Kitchen" į savo reguliarią programą, mielai pažiūrėsiu jį darkart!

Trapus aguoninis pyragas su pomidorais, sūriu ir alyvuogėmis

Šį mėnesį kažkaip visai neatsispiriu savo aistrai kulinarinėms knygoms... Turiu jų daug, bet noriu dar daugiau :) Aišku, mėgstu skaityti kulinarinius blog'us, žvalgytis po kitas virtuves, sužinoti, kas ką naujo pagamino, kaip pavyko, pasisemti idėjų, bet receptų ieškau pirmiausia knygose! Man jie tiesiog mielesni.. gal dėl to, kad ir kulinarinės knygos man kur kas daugiau nei tik vieta, kurioje surašyti receptai..? Ne virtuvės žmonės manęs niekaip nesupranta, bet aš savo knygų tiesiog pasiilgstu! Beveik visas jas perverčiu kiekvieną savaitę, beveik visada tiksliai žinau, kurioje dalyje yra ieškomas receptas ir atverčiu jį iškart. Na, kartais apsirinku keletu puslapių... :) Naujas knygas paprastai renkuosi ilgai, niekada nečiumpu vos tik pamačiusi... Daug kartų einu į knygyną, vartau jas, skaitau, kol įsitikinu, kad knyga nekartoja mano jau turimų knygų, kad receptai tikrai originalūs ir man patrauklūs ir kol suvokiu, kad nenurimsiu, kol ši knyga nebus mano lentynoje.
Šįkart siaubingai įsinorėjau 3 knygų - vienos su devyniom galybėm blynų receptų, kitos, pasakojančios virtuvės paslaptis ir plytos šokolado (aha, aš apie tą storą "Šokoladą"...). Savo įspūdžius apie šias knygas papasakosiu tada, kai jau gerai susipažinsim :) Turiu bent keletą kartų perversti jas nuo A iki Z, išbandyti keletą receptų ir tik tada nuspręsiu, kokią mano širdies kertelę jos užims.
O šiandien receptas iš mano dabartinės favoritės - M. Berry "Klasikinės virtuvės". Į receptą akis blizginau dar nuo vasaros. M. Berry nuomone, šis pyragas labai tinkamas iškylų valgis, tad galėsite pritaikyti ir ten. Man, tiesa, jis skanesnis šiltas, bet pagyrimų susilaukė ir šaltas :) Neabejoju, kad jį pamils visi trapios tešlos ir pomidorų mėgėjai!

Trapus aguoninis pyragas su pomidorais, sūriu ir alyvuogėmis

Tešlai:

250 g miltų

125 g sviesto

90 g aguonų

1 v.š. rudojo cukraus

Druskos

4 v.š. šalto vandens

Įdarui:

3 v.š. aliejaus

2 stambiai pjaustyti svogūnai

3 česnako skiltelės

400 g konservuotų pomidorų

140 g pomidorų tyrės

2 a.š. baziliko/pesto padažo

Šakelė rozmarino

1 a.š. cukraus

Druskos

125 g tarkuotos mozzarella'os/fermentinio sūrio

Juodųjų alyvuogių

Tešlos paruošimas:

Visus ingredientus, išskyrus vandenį, triname pirštais (arba mikseriu), kol gaunasi smulkūs trupinėliai (sutrupa sviestas ir apsivelia miltais, aguonomis..).

Supilame vandenį ir minkome tešlą, kol gauname vientisą gumulą.

Tešlą iškočiojame, kad tilptų į 30 cm skersmens kepimo formą. Tešla padengiame ir formos kraštelius.

Tešlą subadome šakute ir pastatome šaltai 30 min.

Per tą laiką ruošiame įdarą:

Aliejuje pakepinam svogūną, smulkintus česnakus, supilam smulkintus pomidorus, pomidorų tyrę, prieskonius ir kaitinam, kol masė sutirštėja (turi gautis tiršta masė - tokia, kad galėtume tepti ant tešlos pagrindo).

Paskutiniai žingsneliai:

Pašaldytą tešlą statom į orkaitę, įkaitintą iki 220 °C ir pakepam 15 min.

Po to sukrečiame ant jos pagamintą pomidorų padažą, užtarkuojame sūrio, sudedam alyvuoges ir šaunam į orkaitę 15 - 20 min.

Skanaus!

Gal gabalėlį torto?

Jau galvojau, kad ir vėl šitas torčiukas bloge nepasirodys. Kaskart į apyvartą paleidžiu jį jau sutemus, tad vargšeliui nepavyksta deramai papozuoti kadrui ar kitam. Šįkart, kai pasiryžau gabalėlį vieną nufotografuoti, maniau, kad ir vėl nuotraukoje jis atrodys labai nekaip... Iš gilaus liūdesio po 2 taukštelėjimų fotoaparatu gabalėlį godžiai sukirtau, galvodama, kad labai liūdna nepasidalinti jo receptuku su kitais. Visgi perkėlusi į kompą, nusprendžiau, kad foto, nors ir ne gražuolė, bet receptuką įdėti būtina! Tortas labai paprastas, greitai pagaminamas ir toks...tikras naminis :) Nieko įmantraus: tik geras biskvitas su trupučiu rūgščios uogienės, nuoširdus sluoksnis grietinėlės ir sauja kokosų papuošimui...

Kokosinis tortas

125 g sviesto

125 g cukraus

2 pakeliai vanilinio cukraus

4 kiaušiniai

Žiupsnelis druskos

100g miltų

2 a. š. kepimo miltelių

100 g kokoso drožlių

3 v.š. vyšnių uogienės

400 ml plakamosios grietinėlės

2 pakeliai fiksatoriaus (standiklio) grietinėlei

Sviestą išsukame su cukrumi, pakeliu vanilinio cukraus, kiaušinių tryniais, druska.

Suberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai įmaišome.

Įmaišome 60 g kokoso drožlių.

Kiaušinių baltymus su trupučiu cukraus suplakame iki baltų putų ir atsargiai įmaišome į tešlą.

Sukrečiame tešlą į sviestu pateptą 28 cm skersmens torto formą, išlyginame paviršių ir kepame iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30 min.

Iškepusį ir atvėsusį biskvitą perpjauname horizontaliai į 2 lygias dalis.

Vieną biskvitą patepame uogiene.

Kremui išplakame grietinėlę: iš pradžių plakame ją 30 s, tuomet suberiame vanilinį cukrų, grietinėlės standiklį ir plakame iki standžių putų.

Pusę grietinėlės užtepame ant pirmojo biskvito, uždedame antrą biskvitą ir jį bei torto šonus aptepame likusia grietinėle.

Torto viršų ir šonus apibarstome likusiu kokosu.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Konditerija

Saldžiarūgštė kiauliena

Mano pažintis su kinų virtuve prasidėjo nuo saldžiarūgščio padažo. Kadangi amžiais pasimetu praeityje, tikrai niekaip neatsimenu, kada tiksliai, tik žinau, kad seniai pirkdavome tokį Uncle Ben's padažą "Sweet & Sour", kuris atrodė tiesiog skonio viršūnė - saldžiarūgštis ir dar su paprikų, ananasų gabalėliais (gal dar ir morkų ten buvo?). Kurį laiką mūsų namuose šis patiekalas tiesiog taip ir vadinosi "su Uncle Ben's padažu", lyg Uncle Ben's tik jį ir gamintų ar tai būtų koks jų išradimas... Tie gūdūs laikai, kai kinų maistas atrodė labai egzotiškas ir namuose nepagaminamas, jau praėjo, todėl dabar saldžiarūgštį padažą gaminame namie. Saldus skonis išgaunamas į padažą įdedant cukraus, o rūgštus - acto. Plius pridedame norimų daržovių, vaisių, patinkančios mėsos ir pietūs ant stalo!

Saldžiarūgštė kiauliena su paprika ir ananasais

500 g kiaulienos kumpio (geriau priekinio)

1 raudonoji paprika

1 maža skardinė konservuotų ananasų gabalėlių

4 a.š. krakmolo

6 v.š. sojos padažo

4 v.š. ryžių ar baltojo vyno acto

3 v.š. cukraus

Druskos

Aliejaus

Mėsą ir raudonąją papriką supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais, pasūdome ją, sumaišome su 2 v.š. sojos padažo ir 1 a.š. krakmolo.

Keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus ir jame dalimis nuolat maišydami kepiname kiaulieną, kol suminkštėja ir apskrunda. Taip pat pakepiname ir paprikos gabalėlius.

Iškepus mėsą ir papriką, keptuvėje įkaitiname dar porą šaukštų aliejaus, supilame actą, cukrų, likusį sojos padažą. Supilame krakmolą, išleistą ananasų sultyse. Kaitiname padažą, kol ištirpsta cukrus, tada suberiame ananasų gabalėlius, iškeptą mėsą ir papriką. Viską išmaišome ir pakaitiname.

Tiekiame su virtais ryžiais.

Skanaus!

P.s. Su šiuo padažu galima ruošti ir vištieną, jautieną, kitas mėsos rūšis.

Gaminant reikėtų paragauti padažo skonio - ar ne per stipriai jaučiasi saldumas ar rūgštumas: tikslias cukraus ir acto proporcijas nurodyti sunku, nes padažo skoniui įtakos turi ir naudojamo sojos padažo rūšis, ir ananasų sulčių saldumas.

Karališki savaitgalio pietūs - kepta višta!!!

Argi gali būti kas skaniau už jos didenybę keptą vištą??? Gal ir gali, bet šiaip, manau, kiekvienuose padoriuose namuose keptai vištai privalo atsirasti vietelės mėgstamiausių patiekalų top'e. Man višta toks tikras šeimos maistas - kiekvienas turi savo mėgiamiausią mėsos kąsnelį ir vištai atsidūrus ant stalo tyliai kreipia savo šakutes to gabalėlio link. Kam krūtinėlė, kam sparneliai, kam šlaunelė, o kam... uodega!!! Mano mama ir sesuo ją dievina, o aš kraupstu kaip ir nuo visų kitų "skuryčių". Kad ir kokios apkepusios jos bebūtų.

Šį savaitgalį kepiau viščiuką su citrinomis, rozmarinu ir česnakais. O šalia dar iškepus kmynais barstytų bulvyčių... pietūs buvo tikrai karališki!

Su citrinomis ir rozmarinu kepta višta

Šviežia, išdarinėta višta (mano buvo ~1,3 kg)

1 citrina

Kelios šakelės rozmarino

3-4 skiltelės česnako

Druskos

Maltų juodųjų pipirų

Šiek tiek sviesto arba vištos riebalų

Nuplautą, išdarinėtą vištą iš vidaus ir išorės įtryniau druska ir juodaisiais pipirais. Į vištos vidų įdėjau rozmarino šakeles, ketvirčiais supjaustytą citriną ir nuluptas česnako skilteles, sutvirtinau smeigtukais.

Į kepimo indą įpyliau šiek tiek vandens. Įdėjau vištą krūtinėle žemyn, ant vištos uždėjau gabalėlį jos riebalų ir kepiau iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje ~ 1,5 val., kol višta suminkštėjo ir gražiai apskrudo. Maždaug įpusėjus kepimo laikui, apverčiau vištą ant kitos pusės.

Vištiena gaunasi labai sultinga ir aromatinga!

Skanaus!

P.s. Vištos kepimo laikas paprastai nustatomas taip: 20 min + 20 min/500 g vištos. Taigi, jei jūsų višta sveria 1 kg, ją reikėtų kepti 1 val.

Tai, ar mėsa jau tikrai iškepus, galite patikrinti įsmeigdami šakutę - jei mėsa minkšta ir iš jos bėga skaidrios sultys, kepti pakanka!

Recepto idėja: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

Pastaruoju metu į mano virtuvę sugrįžo mėgiami, tačiau seniai begaminti patiekalai. Vienas iš tokių sugrįžimų - ši vištienos, salierų ir pievagrybių mišrainė. Labai švelnaus skonio, soti mišrainė, kurioje, mano manymu, visi ingredientai suderinti iki tobulybės! Tiesa, aš pakeičiau vieną dalyką: pagal originalų receptą, reikia dėti šviežius pievagrybius, bet manęs žalių grybų skonis nevilioja, todėl juos visada apverdu. Nežinau, kaip gamintumėte jūs, tačiau žemiau pateikiu savo ruošiamą mišrainės variantą.

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

5oo g virtos vištos krūtinėlės
400 g saliero šaknies
200 g pievagrybių
1 marinuotas agurkas

Padažui
4 v.š. majonezo
1 a.š. citrinos sulčių
2 a.š. krienų
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
truputėlis Vusteršyro padažo

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis ir porą minučių paverdam juos lengvai sūdytame vandenyje, nukošiame ir paliekame atvėsti.

Vištieną supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Saliero šaknį sutarkuojame šiaudeliais. Agurką supjaustome smulkiais kubeliais.

Sumaišome visus padažo ingredientus iki vientisos tyrės.

Uždedame padažą ant vištienos, salierų, pievagrybių, agurkų ir išmaišome.

Skanaus!

Recepto šaltinis: A. Volter ir K. Toibner "Virtuvės džiaugsmai"

Kas tas Anthony Bourdain?

Būtent toks klausimas man pirmiausia kilo pamačius Baltų lankų išleistą A. Bourdain'o knygą "Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai" ir po to pasipylusius knygos pristatymus žiniasklaidoje. Kadangi TV nežiūriu visiškai (na, ok, žiūriu žinias...), iki šiol jis man nebuvo nei žinomas, nei juo labiau žvaigždė... Jei toks mano neišprusimas kątik nuvertė jus nuo kėdės, labai tikiuosi, kad nepatyrėte baisingų traumų ir reabilituodamasi guodžiu, kad Jamie Oliverį tikrai esu girdėjusi ir netgi varčiusi jo knygą :) :)

Taigi iš pradžių ši knyga manęs visai neintrigavo, kol kartą užsukusi į knygyną paėmiau ją į rankas. Anotacija, akimis perbėgtas spec. redaktoriaus žodis ir keletas sakinių iš atsitiktinai atverstų knygos puslapių įtikino mane, kad čia tai, ką noriu skaityti dabar.

Baltų lankų nuotr.

Jei ir jūs vis dar nežinote, kas tas A. Bourdain - siūlau susipažinti: tai vienas garsiausių pasaulyje virtuvės šefų, šiuo metu dirbantis Niujorko restorane "Les Halles", kuriantis ir vedantis TV laidas, rašantis knygas.

A. Bourdain rašytojo karjera prasidėjo nuo biografinės knygos "Virtuvė slaptai", kurioje jis ryžosi atskleisti savo nueitą kulinarinį kelią. O kelias buvo tikrai vingiuotas, su daug posūkių, sustojimų, grįžimų į ankstesnį tašką, tačiau visada žengtas turint aiškų tikslą - tapti velniškai geru virtuvės šefu. Pasakodamas savo asmeninę patirtį, A. Bourdain atskleidžia tą restoranų gyvenino pusę, kurios nematome, o dažnu atveju negalime ir įsivaizduoti. Ar žinote, kiek patiekalų pagaminama restorane per vakarą? Ir kaip jie viską suspėja laiku? Kas ruošia mūsų maistą ir kaip tie žmonės pateko į virtuvę? Tiesa, perskaičius kai kuriuos dalykus tikrai stengiausi save įtikinti, kad "gal pas mus taip nėra, gal mes nevalgome tokių dalykų...?" Nežinau, kaip yra iš tiesų, bet sekmadienio brunch'as man nebeatrodo viliojantis pasiūlymas :)

Knyga man buvo įdomi ne vien dėl pasakojamos restoranų ir virtuvių kasdienybės - ne ką mažiau intriguoja A. Bourdain asmenybė, nors iki šiol aš nieko nežinojau apie jį. Be to, įtraukia ir įtaigus A. Bourdain pasakojimo stilius - kartais versdavau puslapį po puslapio, spausdama kumščius, kad jį pagaliau priimtų į svajonių darbą, o kartais kartu juokdavausi iš kokio kulinarinio šedevro.

Žodžiu, knyga man skaitėsi tikrai smagiai, todėl rekomenduoju ją paskaitinėti visiems, neabejingiems maistui ir virtuvei!