Kepurėlės ar koteliai? Svieste kepti shiitake grybai

"Esu atostogose, grįšiu spalio 12 d. Iškilus klausimams, prašau kreiptis į x, el.paštu x@y.lt," - tokią žinutę praeitą savaitę palikau elektroniniame pašte ir išlėkiau atostogų! Su blogu atsisveikinti tokiam ilgam laikui nepavyko... :) Juolab išvykus į tolimą šalį, kur akys raibsta nuo nematytų, mums egzotiškai atrodančių produktų, kurių, aišku, visų norisi paragauti. Prisiklijuoji parduotuvėje prie lentynos ir klausinėji "o kas čia? o kas čia...?" Stengiuosi nepirkti neapgalvotai, tad ir shiitake grybai tikrai nebuvo planuose...bet, paragavus, jie tiesiog patys įšoko į krepšelį... Juolab, kad ragaujant atskleidė ir jų pagaminimo būdą :)
Shiitake Rytų Azijos šalių virtuvėje labai paplitę ir vartojami labai įvairiai: tiek švieži, tiek džiovinti, dedami į sriubas, pvz., miso, verdant sultinį. Taip pat naudojami kaip viena iš sudedamųjų įvairių patiekalų dalių. Kitose šalyse jie taip pat populiarėja - teigiama, kad jie ne vien skanūs, bet ir turi gydomųjų savybių. Lietuvoje esu mačiusi džiovintų, bet, tikiu, ir šviežių turėtų būti - gi žingsnelis po žingsnelio judam į platesnį maisto suvokimą, o kartu ir maisto pasirinkimo spektrą....
Taigi mums shiitake rekomendavo tiesiog pakepti su sviestu, druska ir pipirais. Šįkart jokių sojų padažų, sezamų aliejų ir kitų "magic sauce". Elementaru ir labai skanu. Tiesa, nuomonės, kas skaniau - koteliai ar kepurėlės - išsiskyrė. Man patiko minkštutės kepurėlės, o koteliai, nors ir kepiau juos ilgiau, liko kietoki... Bet va kai kam būtent jie patiko labiausiai :) Na, dėl skonio nesiginčijama :) Tiesiog apsikeičiama "kepurėlėmis ir koteliais", baigiama pietauti ir toliau mėgaujamasi atostogomis :)

Svieste keptiems shiitake grybams naudojau:

~ 300 g shiitake grybų
~ 70 g sviesto
1 mažą svogūno galvutę
1 pavasarinį svogūnėlį
druskos, pipirų
virtų bulvių tiekiant

Grybus nuploviau. Ilgesnius kotelius perpjoviau pusiau, kepurėles į keturias dalis. Smulkiai supjausčiau svogūno galvutę, o pavasarinį svogūnėlį - girežinėliais. Keptuvėje ištirpinau sviestą, sudėjau pjaustytą svogūną ir grybų kotelius ir pakepinau porą minučių. Tada sudėjau kepurėles ir pavasarinį svogūnėlį, kepiau dar kokias 2 min, vis pamaišydama. Uždengiau keptuvę, pakaitinau keletą minučių, pabarsčiau druska, maltais pipirais ir viskas :)

Skanaus!

Avižinių dribsnių apkepas "Nugalėtojas"

Juokauju, aišku, su tokiu pavadinimu. Jis tiesiog skanus avižinių dribsnių apkepas :) Bet delfi.lt konkursėlyje jį pasiūliusi kaip sveikų pusryčių idėją laimėjau skanių prizų - įvairių javainių, dribsnių, dar gražią dėžutę dribsniams laikyti... Tai jau baisiai džiaugiuosi dėl to konkurso :) Retai kada ką laimiu, na, jei neskaičiuosime stipendijų :D :D
Apkepas labai skanus, super paprastai pagaminamas - nereikia gaminant net indų terlioti: sumaišau teisiog kepimo formoje viską, pašaunu į orkaitę, palaikau ten truputį, atvėsinu ir valgau paskui laiminga pusryčiams su pienu, jogurtu, kava. Tai va, išties labai jau elementary gaminys, o kiek džiaugsmo sukelia rytais kažką skanaus suvalgyti ir dar nieko negaminant :)

Apkepui naudojau:

200 g avižinių dribsnių su džiovintais vaisiais
200 ml naturalių obuolių sulčių
25 g margarino
1 didelį obuolį
75 g džiovintų abrikosų

Džiovintus abrikosus supjaustome mažais gabalėliais, obuolį nulupame, išimame sėklytes ir sutarkuojame stambia tarka. Margariną išlydome. Visas apkepo sudedamąsias dalis gerai išmaišome, dedame į tefloninę ar kitą nelipnią kepimo formą (arba jau maišome formoje, kaip kad aš dariau :)), išlyginam paviršių. Vidutinio karštumo orkaitėje kepame apkepą apie 40 min – kol sutvirtėja ir gražiai parunda. Paliekame atvėsti formoje.

Skanių savaitgalio pusryčių!

Recepto idėja: L. Fraser "The Ultimate Low Fat Baking Cookbook"

Įdaryti baklažanai

Baklažanus labai mėgstu. Įvairiam pavidale. Na, išskyrus tada, kai daro tipo troškinį - sudeda viską, ką mato ir turi, patroškina ir štai jau tipo patiekalas. Ne ne ne... taip tai man nepatinka. Ir dar baklažanus..?!?! Per daug jau man tauri daržovė, kad ją šitaip skriausti... Nors šie įdaryti baklažanai paruošti irgi ne pagal kažkokį itin "taurų" receptą - tiesiog bandėm, gaminom, kol suradom, kas patinka.

Įdarytiems baklažanams reikia:

2 nedidelių ar vidutinio dydžio baklažanų
200 - 300 g faršo
1 svogūno
4 a. š. garstyčių
druskos, pipirų, raudonėlio
kelių v. š. džiūvėsėlių
aliejaus
sviesto

Nuplautus baklažanus perpjauname išilgai pusiau, užberiame druska ir paliekame 20 min "paprakaituoti" - t.y., kad druska ištrauktų baklažanų kartumą. Po 20 min nušluostome baklažano "ašaras" ir, nepažeisdami plutelės, išskobiame minkštimą.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame į jį gautus baklažanų "laivelius" ir apkepiname iš visų pusių, kol suminkštėja.

Išskobtą minkštimą supjaustome nedideliais gabalėliais. Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną, sudedame faršą ir baklažano minkštimą. Viską kepame apie 10 min, suberiame raudonėlius, pipirus.

Apkepintų baklažanų vidų ištepame garstyčiomis, į juos sukrečiame pakepintą faršo ir baklažanų mišinį. Apiberiame baklažanus džiūvėsėliais, apdedame sviesto plokštelėmis ir pašauname į orkaitę. Kepame kol sviestas išsilydo ir viršus paskrunda (apie 15 min).

Tiekiame su ryžiais, šviežiais pomidorais, pomidorų padažu ar vienus.

Skanaus!

Pyragas traškia migdolų plutele

Ech..... ištiko mane užimta savaitė, tai nelieka laiko nei virtuvei, nei blogui... :( Gal, jei nurimčiau ir nebegalvočiau "kiek dar visko NEpadariau", viskas eitųsi geriau..? ...gal... :) Na, bandau: negalvoju apie laukiančius darbus, o geriau pasipasakoju apie labai skanų pyragą su migdolais! Originaliai jis vadinasi pyragu su razinomis, bet man jame tikrai ne razinos, o migdolų ir rudojo cukraus plutelė pats "cinkelis"... Jei nedėtume razinų, pyrago skonis tikrai baisiai nenukentėtų, bet jau be migdolų ir cukriuko - nė iš vietos :) Va ta proga leidau sau šį pyragą pervadinti pyragu su migdolų plutele :)

Pyragui reikia:

250 g sviesto
175 g cukraus
1 pakelio vanilinio cukraus
5 kiaušinių
2 v. š. romo
250 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
125 g razinų
100 g migdolų
4 v. š. rudojo cukraus

Į išsuktą sviestą įmaišome cukrų, vanilinį cukrų, kiaušinius, romą. Po truputį beriame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, įmaišome razinas. Pyrago tešlą dedame į sviestu išteptą kepimo formą. Viršų pabarstome smulkintų migdolų ir rudojo cukraus mišiniu.

Kepame apie 40 min.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Konditerija

Vištiena su garstyčiomis

Patiekalui paruošti reikia:

2 viščiukų krūtinėlių
1 česnako skiltelės
250 ml grietinėlės
1 v. š. miltų
1 v. š.garstyčių
Druskos, maltų juodųjų pipirų
Aliejaus kepimui

Krūtinėles supjaustome ~ 2,5 cm dydžio gabaliukais. Keptuvėje įkaitiname aliejų, įspaudžiame česnako skiltelę, sudedame pjaustytą vištieną ir maišant kepame ją keletą minučių ant vidutinės ugnies.
Dubenėlyje miltus sumaišome su trupučiu grietinėlės, kad išeitų vientisa tyrelė; supilame likusią grietinėlę. Supilame padažą į keptuvę, kurioje kepa vištienos gabaliukai ir pakaitiname viską keletą minučių. Sumažiname ugnį, sudedame garstyčias, įberiame drsukos ir pipirų, viską sumaišome. Patiekalą keptuvėje kaitiname dar keletą minučių, bet neužviriname, nes garstyčios gali įgyti kartų skonį.
Tiekiame su ryžiais.

Švelnaus, bet pikantiško skonio patiekalas. Mėgstantys grietinėlės pagrindu gamintus padažus jam tikrai neliks abejingi.

Recepto šaltinis: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

Minestrone

Minestrone - tai itališka daržovių sriuba. Kaip ir daugelio nacionalinių patiekalų, taip ir šio, yra daugybė receptų. Į minestrone dedamos sezoninės daržovės, todėl net verdama tos pačios šeimininkės ji gali būti skirtinga - priklausomai nuo metų laiko, kada gaminama. "Minestroniška" ją daro daržovių gausa ir įvairovė, paprastai dedama makaronų ar ryžių, bulvių, pomidorų, salierų, pupelių, įberiama tarkuoto parmezano. Seniau minestrone buvo tipiškas neturtingų žmonių valgis, todėl į puodą patekdavo tai, kas buvo "po ranka".

Į mano minestrone pateko:

2 bulvės
2 morkos
200 g porų
200 g kopūstų
200 g cukinijos
200 g šparaginių pupelių
150 g saliero šaknies
100 g ryžių
1 česnako skiltelė
50 g rūkytos šoninės
2 v. š. aliejaus
1,5 l sultinio
šiek tiek druskos, pora pipirų žirnelių, lauro lapelis, šakelė gelsvės
tarkuotas parmezano tipo sūris (Džiugas)


Susmulkinamos daržovės: bulves, salierą, cukinijas pjausčiau kubeliais, porus didokais griežinėliais, morkas supjausčiau storokais pagaliukais, šparaginių pupelių ankštis pjoviau perpus, kopūstus supjausčiau rėžiukais. Puode įkaitintame aliejuje pakepinau juostelėmis pjaustytus šoninės gabaliukus, sudėjau visas daržoves, įspaudžiau česnako skiltelę. Daržoves keletą minučių pakepinau, užpyliau viską karštu sultiniu, sudėjau ryžius, druską, pipirus, lauro lapelį, gelsvę. Viriau apie 20 min. Tiekiau su tarkuotu sūriu.


Man šioje sriuboje labiausiai patiko rūkytos šoninės prieskonis, saliero ir gelsvės skonis. Nors pomidorai - tipiškas minestrone ingredientas, jų nedėjau, nes šeimoje ne visi žavisi pomidorais ne jų "grynąja forma", o norėjosi, kad sriuba patiktų visiems! Ir pavyko... :)

Įdaryti pomidorai

Pomidoro ir tuno deriniu nieko nenustebinsiu :) Bet ir nesistengiu - tiesiog dalinuosi skaniu, paprastu receptuku :)

Tunu įdarytiems pomidorams reikia:

5 pomidorų
1 indelio tuno aliejuje (135 g)
1 virto kiaušinio
10 - 15 juodųjų alyvuogių
1/2 raudonojo svogūno
truputėlio krapų ar kitų prieskoninių žolelių
maltų juodųjų pipirų, baziliko

Pomidorus išskobiame: nupjauname viršūnėlę, apipjauname minkštimą ir išimame jį šaukšteliu iš pomidoro vidaus, kad liktų "tuščias indelis". Kiaušinį, svogūną, alyvuoges smulkiai supjaustome, krapus sukapojame. Sumaišome viską su susmulkintu tunu ir aliejumi nuo tuno. Pagal skonį įberiame pipirų, baziliko. Gautą įdarą dedame į išskobtus pomidorus, truputėlį įspaudžiame įdarą į vidų. Pripildžius, uždedame pomidorams "skrybėlaites" ir tiekiame :)

Valgėmė su skrudinta balta duona.

Į įdarą taip pat galima dėti ir pomidorų minkštimo - tuomet reikėtų nupilti pomidorų sultis, išrinkti sėklas, kad nuo jų vėliau "neišskystų" įdaryti pomidorai. Aš į įdarą pomidorų nededu, nes tada man jau būtų per daug pomidoro skonio :) Pomidorų likučius labai skaniai suvalgau su grietine/druska/pipirais/svogūniuku.

Kriaušės cherese arba einam iki pergalės :)

Šįkart savo virtuvėj kovojau su visais įmanomais force majeure.... Kaip kokios katastrofų komedijos herojė jaučiaus, jei yra toks žanras...
Pradėjau gaminti šį desertą, kaip visad, pakilios nuotaikos. Skanios savaitės paskelbė kriaušių savaitę. Nu, galvoju, puikumėlis!!! Bus proga išbandyti naujausioj savo kulinarinėj knygoj "Liubimyje ruskije bliuda" (sorry, kad taip išdarkiau gražią rusų k. - nedraugauju su kirilica klaviatūroj, tai dėl to čia taip...) užmatytą kriaušių cherese receptuką... Ir chereso butelį neseniai dovanų gavau....Nu, galvoju, bus viskas super :)

Iš pradžių tikrai buvo: nusipirkau kriaušių, tokių skanių, sultingų, tvarkau jas laiminga.. Kadangi desertą sumąsčiau patiekti su ledais, suorganizavau ledų atsiradimą namuose. Verdu savo kriaušytes laiminga, ateina laikas dėlioti viską į lėkštutes ir....pamatau, kad mano ledai - šaldytuve (NE ŠALDYMO KAMEROJE!!!!!). Ką tai reiškia, aiškinti nereikia :) Alternatyvos: kriaušės be ledų arba bėgam į parduotuvę.

Renkuosi antrą variantą ir štai nubėgusi į antrą parduotuvę pagaliau randu tinkamų ledų ir keliauju laiminga namo. Vėl, beveik pamiršusi istoriją su ledais, pakilios nuotaikos dėlioju desertą į lėkštutes, galvoju, reikia įamžinti šį patiekalą :) Hm... force majeure No 2 - išsikrovusios fotiko baterijos...Nesinervinam, nesinervinam - turim antrą komplektuką. Įsidedam naujas baterijas - hm hm.. šios irgi išsikrovusios....!!! Nu tada man jau visai rankos nusviro :) :) Jau nepamenu, kada paskutinįsyk man tiek visko blogo buvo atsitikę... ir dar virtuvėj!!! :) Gerai, kad bent istorijos pabaiga laiminga: desertas skanus, todėl mielai pakartojau jo gamybą antrąkart :) Jau pakrovusi baterijas.. ;) Štai jo nuotraukytė ir receptas:

4 kriaušių
2 v. š. citrinos sulčių
6 v. š. rudojo cukraus
1/2 stiklinės chereso
Vanilinių ledų

Kriaušes nulupame, perpajuname per pusę, išvalome viduriuką. Puode užviriname stiklinę vandens su citrinų sultimis ir cukrumi, šiame sirupe verdame kriaušes, kol jos suminkštėja (viriau apie 15-20 min). Prieš baigiant virti, supilame cheresą ir paverdame kartu su kriaušėmis apie 5 min.

Tiekiame su vaniliniais ledais.

Skanaus!

Sumuštiniai su tunu ir pomidoru

Šių keptų sumuštinukų receptą išskaičiau savo mylimoj M. Berry "Klasikinėj virtuvėj" ir po to vis negaliu nurimti :) Baisiai skanu.. :)

Sumuštinukams naudoju:

Baltą sumuštinių duoną
Porą šaukštų aliejaus
Porą skiltelių česnako
Pomidorus
Tuną savo sultyse
Fermentinį sūrį

Duonos riekelės keletą minučių iš abiejų pusių skrudinamos orkaitėje. Per tą laiką sumaišome aliejų su spaustomis česnakų skiltelėmis, riekelėmis supjaustome pomidorus, sūrį. Apskrudintas duonos riekeles patepame aliejumi, dedame riekelę pomidoro, gabaliuką tuno, sūrio. Taip paruoštus visus sumuštinukus kepame orkaitėje keletą minučių, kol išsilydo sūris.

Skanūs tiek kątik iškepti, tiek jau atvėsę! :)

P.s. aliejų galima "praturtinti" ne vien česnako skoniu, bet ir prieskoninėmis žolelėmis - baziliku, raudonėliu...

Grybų užkepėlė su kiaušiniu

Atidarom grybų sezoną? :) Šiaip šią užkepėlę visada darau su pievagrybiais, bet originaliame recepte rekomenduojama naudoti mišrius grybus. Taigi, jei savaitgalį susiruošėt "į grybus", čiupkit recepto idėją ir bandykit jį su įvairiais grybukais :)

4 užkepėlėm reikia:

400 g grybų
200 - 300 g kiaulienos kumpio
1 svogūno
poros šaukštų grietinėlės
2 v. š. sviesto + šiek tiek kepimo formelėms patepti
4 kiaušinių
Tarkuoto fermentinio sūrio užkepėlėm apibarstyti
Pjaustytų žalumynų (krapų ar petražolių)
Druskos, pipirų

Nuvalyti grybai supjaustomi gabaliukais, jei jie nedideli - galima palikti nepjaustytus. Mėsa supjaustoma nedideliais gabalėliais. Ištirpintame svieste pakepinami smulkiai pjaustyti svogūnai, sudedami grybai ir mėsa. Pakepinama keletą minučių, supilama grietinėlė, druska, pipirai. Į riebalais išteptas formeles lygiomis dalimis išpilstomas šis grybų troškinys. Kiekvieno indelio viduryje padaroma duobutė, o į ją įmušamas kiaušinis. Užkepėlės apibarstomos tarkuotu sūriu ir pašaunamos į orkaitę maždaug 10 min. Baigus kepti, troškinys apibarstomas žalumynais.

Skanaus!

P.s. Skanu valgyti su balta skrudinta duona.

Recepto šaltinis: K. Toibner ir A. Volter "Virtuvės džiaugsmai"

Biskvitinis obuolių pyragas

Šią savaitę susimąsčiau, prieš kiek metų pirmąkart savarankiškai gaminau kokį nors patiekalą, kas tai buvo, kaip man sekės... Sumuštiniai nesiskaito, nors, pamenu, buvo laikas, kai su sese laukdavom namiškių pridariusios devynias galybes gražių sumuštinių - išpuoštų salotom, petražolėm, krapais, gražiai pjaustytais agurkais, pomidorais.... Ar jie tikrai buvo tokie gražūs, kaip dabar prisimenu - nežinau... bet tikrai būdavo labai faina juos gaminti :)
Kas buvo tas pirmasis tikrasis gamintas patiekalas taip, deja, ir neprisimenu... BET labai gali būti, kad tai buvo ŠIS biskvitinis obuolių pyragas! Mūsų namuose jis kepamas visą amžinybę, receptas toooks paprastas, kad iškepčiau pyragą užsimerkus (reiks kada pabandyti :) ). Visai tikėtina, kad užsinorėjus šio pyrago prieš daug daug metų pašniukštinėjau recepto ir ėmiausi veiklos :)

Pyragui reikia:

4 kiaušinių
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės miltų
500 - 750 g obuolių
truputėlio cinamono
sviesto formai patepti

Kepimo forma ištepama sviestu, į ją sudedami skiltelėmis pjaustyti obuoliai, pabarstomi cinamonu. Kiaušiniai su cukrumi keletą minučių plakami mikseriu. Kai cukraus ir kiaušinių masė gerai išsiplaka, po truputį supilami miltai ir viskas toliau plakama mikseriu, kol gaunasi graži vientisa tešla. Išplaktą tešlą supilame ant obuolių, pašauname pyragą į orkaitę ir kepame apie 50 min.

Skanaus!

P.s. Esu išbandžiusi daugybę obuolių pyragų receptų, dalis jų sėkmingai prigijo ir apsigyveno mūsų namuose, bet šiai klasikai konkurentų, manau, nėra :) ir tai ne vien tradicijos ar sentimentai :)