Spurgytės

Ar gi galima jų nemėgti? :) Mažytės, minkštutės ir tiesiog tirpte tirpsta burnoje... O jei dar paruošiamos per 5 min, gaminant nereikia "terliotis" rankų... Galima gaminti su paprasta varške, ricotta ar net lydytu sūreliu... Mane su šiom spurgytėm sieja meilė nuo pirmo kąsnio, tad jų privalumus galėčiau dar vardinti ir vardinti... Bet geriau jau kartą paragauti, nei šimtą paskaityti ar pažiūrėti.

Taigi spurgyčių receptas:

220 g varškės, ricotta'os ar lydyto sūrelio

170 g miltų

2.5 v.š. cukraus

1.5 a.š. kepimo miltelių

2 kiaušiniai

2 v.š. medaus

Truputis vanilės ar vanilinio cukraus

Aliejaus virimui

Cukraus pudros spurgyčių pabarstymui

Tai toks yra originalus receptas. Kadangi Lietuvoje standartinės varškės, ricotta'os pakuotės būna kitokio dydžio, gamindama visada laikausi principo "miltų 1/4 mažiau nei varškės". Kitų ingredientų kiekius irgi atitinkamai šiek tiek pakoreguoju.

Dubenyje sumaišau kiaušinius ir medų. Po to įmaišau cukrų ir vanilę. Gerai išsukus, dalimis beriu miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Pabaigoje sudedu varškę, lengvai išmaišau (taip, kad tešloje vis dar matytųsi nedideli jos gabalėliai).

Gilioje keptuvėje ar puode įkaitinu aliejų.

Tešlą semiu valgomuoju šaukštu ir leidžiu į verdantį aliejų. Virdamos spurgytės stipriai pučiasi ir įgauna gražią glotnią formą.

Pavirus keletą minučių, spurgytės apverčiamos, kad parustų ir kitas jų šonas.

Iš aliejaus išgriebtos spurgytės atvėsinamos ir pabarstomos cukraus pudra.

Skanaus!

Pagal about.com

Lašiša su teriyaki padažu

Išties įrašas turėtų vadintis tiesiog "teriyaki padažas", nes būtent jį ir turite pasigaminti. Padaže galima marinuoti ne vien lašišą, bet ir pvz., vištieną. Na bet kadangi aš pamarinavau lašišą, tai lai tai būna apie lašišą su teriyaki padažu.

Pagaminama labai paprastai, tik, mano asmenine nuomone ir skoniu, ruošiant teriyaki padažą labai svarbu nepadauginti saldumo: cukrus jokiu būdu neturi dominuoti. Turi būti tik saldumo prieskonis, o ne cukraus skonis. Todėl rekomenduoju tiksliai laikytis padažo proporcijų, o ne vadovautis nuostata "pusė šaukšto ten ar šen" :).

Lašiša su teriyaki padažu

4 lašišos file gabalėliai su oda

Teriyaki padažui

3 v.š. sojos padažo

3 v.š. sakės

3 v.š. mirino

1 v.š. cukraus

Visus padažo ingredientus sumaišome keptuvėje ir kaitiname, kol ištirpsta cukrus. Atvėsiname.

Lašišos file gabalėlius apipilame padažu ir paliekame pusvalandį pasimarinuoti.

Įkaitiname keptuvę, dedame ant jos iš jos padažo išimtą lašišą. Kepame lašišos gabalėlius vis apversdami ant kito šono, kol ji įgauna gražų rusvą atspalvį, bet nevisiškai iškepa (apie 5 – 6 min).

Į keptuvę supilame padažą, kuriame marinavosi lašiša, kaitiname, palaistydami juo žuvį iš visų pusių. Kaitinti reikia, kol padažas sutirštėja ir įgauna karamelės konsistenciją (apie 3 min).

Tiekti galima su ryžiais, šviežiomis salotomis, paskanintomis citrinų sultimis.

Skanaus!

Recepto šaltinis: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

Idėja pusryčiams - turkiška kiaušinienė!

Iš atostogų sugrįžusi mama parvežė man turkiškų patiekalų knygelę. Prisižiūrėjau ir priskaičiau ten daugybę skanių receptų - visi jie atrodo taip paprastai pagaminami, iš produktų, kuriuos tikrai kasdien turime po ranka. Na, susidarė man tokios "naminės" ir labai "žemiškos" virtuvės įspūdis.

Pirmasis mano išbandytas patiekalas buvo kiaušinienė. Namuose kepame įvairius kiaušinienių, omletų variantus, bet kiaušinienės su faršu dar niekada nebuvau nei ragavusi, nei mačiusi... Labai skaniai man nuskambėjo šitas derinys, tad nusprendžiau išbandyti :)

Visiems mums labai patiko - kiaušinienė gaunasi sultinga, o tokie mėsa pagardinti pusryčiai - labai sotūs. Juolab kad knygoje vienai porcijai skaičiuojami 2 kiaušiniai (apskritai man toj knygoj rekomenduojamos porcijos atrodo milžiniškos...).

Turkiška kiaušinienė Kiymali Yumurta (4 turkiškos porc.)

8 kiaušiniai
200 g jautienos faršo
1 pomidoras
1 svogūnas
1 v.š. sviesto
druskos, pipirų

Pomidorą nulupame ir supjaustome smulkiais kubeliais, svogūną taip pat supjaustome smulkiai.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, jame apkepiname svogūną. Sudedame faršą ir pomidorus, pasūdome. Kepame vis pamaišydami, kol nugaruoja išsiskyrusios sultys.

Keptuvėje išlyginame faršo ir pomidorų sluoksnį. Vieną po kito ant faršo pagrindo įmušame kiaušinius.

Uždengiame keptuvę ir kepame keletą minučių, kol kiaušiniai iškepa iki norimo kietumo.

Tiekiant pabarstome maltais pipirais.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Turkish Cookery

Laimingos morkų ir baltojo ridiko salotos

Japonijoje šios salotos - būtinas Naujųjų metų patiekalas. Skaisčios ridiko ir morkų spalvos laikomos laimės simboliu.

Morkų ir baltojo ridiko salotos

20 cm baltojo ridiko
2 morkos
1 a.š. druskos
3 v.š. cukraus
4,5 v.š. ryžių acto
1 v.š. sezamo sėklų

Nuluptą ridiką ir nuskustas morkas supjaustykite plonyčiais šiaudeliais (arba, jei turite šiaudeliais tarkuojančią tarką, naudokite ją), sudėkite į dubenį.

Apibarstykite druska ir palikite pusvalandį pastovėti. Nupilkite išsiskyrusį skystį.

Cukrų maišykite su actu, kol cukrus visiškai ištirps.

Šiuo mišiniu apipilkite daržves ir, keletą kartų pamaišydami, leiskite salotoms pasimarinuoti bent dieną.

Tiekiant apibarstykite sezamo sėklomis.

Skanaus!

P.s. Salotos labai lengvos ir gaivios - tinka tiek kaip užkandis, tiek kaip priedas prie kitų patiekalų.

Mano skoniui sezamo sėklos šiose salotose nėra būtinos, tad net jei jų neturite, vis tiek galite pasigaminti!

Recepto šaltinis: E. Kazuko ir Y. Fukuoka "Sushi and Traditional Japanese Cooking"

Paella su vištiena ir krevetėmis

Nors Ispanijoje dar nė karto neteko lankytis, paella'os buvau ragavusi, o kai sesuo lauktuvių parvežė pačią tikriausią paellera'ą, pradėjau šį patiekalą ir gaminti. Ši speciali keptuvė, be abejo, nėra būtina norint pasigaminti paella'ą - ją paruošti galima ir paprastame plokščiame, plačiame inde. Tiesiog gaminimas ir tiekimas paellera'oje suteikia patiekalui didesnį autentiškumo įspūdį...

Paella'os receptų yra pačių įvairiausių - su jūros gėrybėmis, vištiena, triušiena, vegetariškų, paruoštų su ryžiais ar naminiais makaronais. Taigi patiekalas labai praktiškas - galima kaskart koreguoti patiekalo sudėtį, priklausomai nuo to, ką labiausiai mėgstate, ar kokių produktų turite namuose. Kadangi ne visi mano namiškiai mėgsta jūros gėrybes, bet nevengia mėsos pagrindiniuose patiekaluose, savo paella'ą gaminau su vištiena ir krevetėmis. Patiekalas visiems labai patinka, pagaminamas, mano manymu, irgi nesudėtingai. Tik reikia skirti šiek tiek laiko daržovių, mėsos pjaustymui, kepimui, virimui ir t.t. :)

Paella su vištiena ir krevetėmis (6 asm.)

6 vištos kulšelės
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
250 g rūkytos šoninės
4 pomidorai
2 saldžiosios paprikos
1,5 l vištienos arba daržovių sultinio
žiupsnelis šafrano
500 g trumpagrūdžių ryžių
150 g virtų lukštentų krevečių
6 nelukštentos krevetės
2 citrinos
Saujelė juodųjų alyvuogių
Pluoštelis krapų
Truputis aliejaus

Svogūną ir česnaką supjaustome smulkiai, nuluptus pomidorus nedideliais gabalėliais, paprikas - juostelėmis. Šoninę supjaustome kubeliais.

Paellera'oje ar kitame kepimo inde įkaitiname aliejų, jame iš visų pusių apkepiname vištos kulšeles.

Kai kulšelės apkepa, dedame į keptuvę svogūnus, česnakus ir šoninę, kepiname keletą minučių.

Sudedame pomidorus, paprikas.

Į paellera'ą pilame sultinį ir su šlakeliu vandens sumaišytą šafraną. Užviriname.

Supilame ryžius, uždengiame indą ir statome jį į įkaitintą orkaitę. Kepame apie 20 - 30 min, kol susigeria visas sultinys, o ryžiai tampa minkšti.

Tuomet sudedame lukštentas krevetes, vėl sandariai uždengę statome į orkaitę keletui minučių, kad šios sušiltų.

Puode užviriname vandenį su šlakeliu citrinos sulčių ir šakele krapų. Į jį dedame nelukštentas krevetes ir verdame apie 5 min. Svarbu krevečių nepervirti ir neperkaitinti, kad jos netaptų "guminės".

Prieš tiekiant paella'ą, išdėliojame ant jos virtas nelukštentas krevetes, skiltelėmis pjaustytas citrinas, juodąsias alyvuoges, pabarstome patiekalą smulkintais krapais.

Valgant patiekalas apšlakstomas citrinų sultimis.

Skanaus!

Tiršta pievagrybių sriuba

Iš ilgos tylos blog'e, ko gero, galima pamanyti, kad pradėjau bado akciją arba šiaip įvyko kokia katastrofa virtuvėje ir į ją nebegalima net kojos įkelti :)) Nu, tikrai ne... Uždėjau kryžių ant stiklinių puodų, tai rizikos faktorius kiek sumažėjo :)) Tiesiog ši savaitė buvo ne iš lengvųjų - turėjau daug darbų, kuriuos lydėjo rudeninis tingulys, todėl ir savo virtuvės istorijas prisėdu papasakoti taip pavėluotai.

Pirmadienio vakarą, nors ir grįžau namo labai vėlai, visgi nusprendžiau išvirti pievagrybių sriubą. Šaldytuve jau keletą dienų liūdėjo indelis pievagrybių, o namiškiai vis atakavo klausimais "kada virsi sriubą, nu kada....????" Ją išvirti labai paprasta, galėtų ir patys pasidaryti... Bet man ją virti labai patinka, todėl ir stengiuos visada tai daryti pati ;) Gal kam nors nuskambės keistai, bet man tiesiog gražu žiūrėti, kaip ji verda. Pirmiausia išlydomas sviestas, tada, įdėjus miltų, gauname tirštą masę, tada po truputį pilamas sultinys, kol pagaminame norimo tirštumo sriubą. Aš tiesiog mėgstu stebėti, kaip verdant šią sriubą nuolat keičiasi medžiagų konsistencija: kieta-skysta-tiršta-skysta... Ir iškart, vis dėdamas papildomus ingredientus matai, kokią jie įtaką daro visam patiekalui, kaip keičiasi gaminimo eigoj. Nu žodžiu, man tai nerealu.... :)

Jei norit patys pažiūrėti, kas man šioj sriuboj taip gražu arba tiesiog išsivirti skanią, švelnaus kreminio skonio pievagrybių sriubą, siūlau pabandyti šį receptą. Nusižiūrėjau jį iš "Virtuvės džiaugsmų", bet jau dabar nebepamenu, ar tikrai tiksliai pagal tą receptą ir gaminu...

Tirštai pievagrybių sriubai naudojau:

300 g pievagrybių
1 svogūną
100g sviesto
4 v.š. miltų
1.5 l sultinio
200 ml grietinėlės
Žiupsnį pjaustytų krapų
Druskos, maltų pipirų
1-2 v. š. aliejaus

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis, o svogūną smulkiai.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname svogūnus, tada sudedame pievagrybius. Vis pamaišydami kepame keletą minučių, kol iškepa. Pabarstome druska, pipirais.

Puode išlydome sviestą, po šaukštą į jį įmaišome miltus. Reikia gerai išmaišyti, kad gautųsi tirštoka vientisa tyrė.

Į gautą tyrę, nuolat maišant dalimis pilamas karštas sultinys. Reikia be perstojo maišyti ir naują sultinio dalį pilti tik tuomet, kai sriuboje nebelieka miltų ir sviesto gumulėlių. Sultinį pilame tol, kol gauname norimo tirštumo sriubą.

Į sriubą įmaišome pakepintus pievagrybius.

Supilame grietinėlę, gerai išmaišome ir pakaitiname. Jei dar trūksta prieskonių, pabarstome druska, pipirais.

Tiekiant apibarstome smulkintais krapais.

Skanaus!

P.s. Sriubą reikia valgyti karštą, nes vėsdama ji pradeda stingti. Tiekti ją rekomenduoju su skrudinta duona

Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais

Paskaičius mano blog'ą galima susidaryti įspūdį, kad bent kas antrą dieną kepu pyragus, dažnai užkandžiauju (kažkaip labai turtinga mano "Užkandžių" skiltis, palyginus su kitom :) ), įdarinėju daržoves, kartais išverdu kokią sriubą ir neįsivaizduoju gyvenimo be Azijos šalių virtuvės.

Be abejo, visame tame yra tiesos - vasarą mane buvo ištikusi kažkokia pyragų kepimo priklausomybė, kuri tik pastaruoju metu pasitraukė į šalį... Matyt, kaupiasi antram kvėpavimui prieš artėjančias šventes. Sriubas labai mėgstu, todėl verdu ir nuolat ieškau įkvėpimo išbandyti kokią naują... Užkandžiai... na taip - juk skanu ir pačiai ką nekalto sukrimsti ir svečius pavaišinti :) Ir šiaip dauguma jų greitai pagaminami, todėl galima pasidaryti net vėlai grįžus iš darbų. Azijos šalių patiekalai išties labai patinka, todėl nevengiu ir pati gaminti šiuos patiekalus. Ypač praplėtus akiratį, kas ta Azijos virtuvė, ir parsivežus tobuliausią kulinarinę knygą pilną įdomių receptų ir gražių nuotraukų...

Tarp visų šių "teisybių" man akis tiesiog užbadė tai, kad iki šiol, per keletą mėnesių "tinklaraštinimo" mano blog'e neatsirado nė vienas makaronų receptas!!! Va čia tai visiška neteisybė... Aš juos tiesiog dievinu, dažnai gaminuosi, bet iki šiol nė karto nepasisukinėjau apie nė vieną lėkštę su fotoaparatu... Labai blogai. Bet kartais tiesiog mirdavau iš alkio, kartais turėdavome svečių, kurių nenorėjau gąsdinti daugelio akiai neįprastais fotografimo prieš valgymą ritualais.

Taigi šįkart pagaminau vieną iš tradicinių - makaronus su brokoliais ir pievagrybiais, ir nors paviriau brokolius kokią minutėlę per ilgai, išsitraukiau fotoaparatą :)

Makaronai su brokoliais ir pievagrybiais (4 asm.)

200 g pievagrybių

1/2 galvutės brokolio

2 skiltelės česnako

200 ml grietinėlės

1-2 v.š. sviesto

Druskos, pipirų

Makaronų (kiek virsiu, nusprendžiu įvertinusi valgytojų skaičių ir apetitą)

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje.

Brokolį išskirstome žiedynėliais. Puode užverdame vandenį, pasūdome, sudedame brokolio žiedynėlius ir paverdame keletą minučių, išgriebiame iš vandens.

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis. Česnakus pjaustome labai mažais gabalėliais arba išspaudžiame.

Keptuvėje įkaitinu sviestą, sudedu česnakus, pievagrybius ir vis pamaišydama kepinu keletą minučių, kol jie beveik iškepa.

Į keptuvę sudedu brokolius, supilu grietinėlę ir dar keletą minučių pakaitinu, kol viskas sušyla, pievagrybiai ir brokoliai išverda. Pabarstome druska, pipirais.

Gautą padažą pilame ant makaronų arba makaronus sukrečiame į padažą ir prieš tiekdami viską išmaišome.

Skanaus!

P.s. Makaronus galima pabarstyti tarkuotu sūriu, tačiau aš nesu didelė sūrio + makaronų gerbėja, todėl taip nedarau :)

Korėjietiškai troškinta lašiša su grybais

Pirmas ir kol kas vienintelis mano gamintas korėjietiškas patiekalas. Ragauti iki šiol irgi teko nedaug ką - tik vienos korėjietės gamintą jautieną, jei neskaičiuosime Kėdainių fabriko morkų... :). Taigi negaliu pasigirti dideliu šios virtuvės išmanymu ir iš esmės visos mano žinios apsiriboja tuo, kad korėjietiški patiekalai būna tiesiog ugniniai. Aštrūs netgi kitų azijiečių skoniui.
Ši lašiša taip pat labai aštri, tad jei visiškai netoleruojate aštraus maisto, šio recepto geriau nebandykite. Arba gamindami mažinkite aštriųjų ingredientų normą bent perpus.

Korėjietiškai troškintai lašišai su grybais naudojau (2 porc.):

2 lašišos file gabaliukus su oda
200 g shimeji grybų
200 g shiitake grybų
1 pavasarinį svogūnėlį (galima naudoti porą)
¾ puodelio vandens
2 a.š. sakės

2 a.š. sojos padažo

Padažui:
1 v.š. miso miltų
2 a. š. kochujan padažo (kuo jį pakeisti pasakojau čia)
tarkuoto imbiero
trinto česnako
0,5 v.š. sojų padažo
0,5 v. š. mirino
0,5 v.š. sakės
0,5 v.š. cukraus
1 a.š. sezamo aliejaus

Padažą pasigaminame tiesiog sumaišydami visus jo ingredientus į bendrą masę.

Svogūnėlį supjaustom įstrižom riekelėm.
Shiitake grybų viršūnėles atskiriam nuo kotelių, shimeji grybus po vieną atskiriame nuo kelmelio.

Į keptuvę pilame vandenį, sakę, sojų padažą, viską užviriname. Sudedame lašišą ir grybus, uždengus paverdame 2-3 min. Po to sudedadame svogūnėlį ir paverdame dar keletą minučių. Pabaigoje užpilame padažą, viską kartu pakaitiname.

Tiekiame su virtais ryžiais.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Espoir, 2009 spalis

Japoniškas jautienos ir bulvių troškinys/Ne visada yra taip, kaip manome

Japonija daugeliui atrodo magiška šalis. Prieš akis iškyla žydinčių sakurų vaizdai, nuostabi gamta, išpuoselėti sodai ir senosios šventyklos, tradiciniai kimono, mums paslaptingi ir sunkiai „perkandami“ hieroglifai... Kitas visiems pažįstamas Japonijos portretas primena, kad tai naujausių technologijų, pažangos, milžiniškų modernių miestų, apstatytų įspūdingo dydžio dangoraižių alėjomis, šalis. Įsivaizduojame pašėlusį miestų gyvenimo ritmą, nuolat skubančių kostiumuotų tarnautojų armiją, sausakimšame metro skaitančią laikraščius ar naujausią mėgstamų komiksų dalį.

Aš irgi įsivaizdavau taip pat. Ir tai tikra tiesa: mačiau ir senąją architektūrą, tiesa, nemaža jos dalis atstatyta vos prieš keletą dešimtmečių, nepamirštant viduje įrengti lifto ar marmuro laiptų... Mačiau, ir iki absoliučios tobulybės išpuoselėtus tradicinius sodus (tiesa, muziejinius), ir metro nežinia kur keliaujančias kimono vilkinčias japones... Piko valandomis skyniausi kelią tarp kitų praeivių, ganiau akis į iki tol nematyto aukščio dangoraižius, pakilusi į jų viršų vis bandžiau pamatyti miesto kraštą...nors taip nėkart ir nepavyko... Visgi didžiausią įspūdį man paliko japonų gyvenimo būdas. Tik ne tas, kurį įsivaizduojame galvodami apie dvasingąją senąją japonų kultūrą ar Japoniją kaip pažangiausių šiuolaikinių idėjų lopšį... Visai kitoks, kažkodėl labai retai girdimas ir matomas. Toks, kokį prieš keletą dienų pamačiau S. McAllister filme „Japan: a Story of Love and Hate“. Mano manymu, filmas nusipelnęs visų pagiriamųjų žodžių, kurie jam yra išsakyti. Atskleidžiantis daug kam šokiruojančią tiesą apie Japoniją ir gyvenimą joje. Na, bet kaip sakoma, geriau kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti, tai visiems, kurių dar neįkalbėjau pažiūrėti šio filmo, primygtinai tai siūlau darkart. Susiraskite jį youtube‘e ir pažiūrėkit. Būtinai.. :)

Apie japonų virtuvę, nors ir populiarią visame pasaulyje, taip pat žinome pakankamai nedaug. Pirmiausia galvojame apie sushi, miso, tempura, na, dar teriyaki padažą ir šiaip žuvį-jūros gėrybes-ryžius-dar kartą žuvį ir t.t. Jau ką ką, o bulves, atrodo, valgome tik mes ir baltarusiai. Mano didžiai nuostabai – visai ne :) Pasirodo, jautienos troškinys su bulvėmis, Niku Jyaga, yra vienas iš tradicinių japoniškų patiekalų. Toks, kurį kiekviena šeimininkė gamina savaip, pagal savo „slaptą receptą“. Mano receptas, aišku, visai neslaptas ir visai ne mano :) Bet buvo labai skanu – viskas kaip ir įprasta letuviškam skoniui, bet su rytietiška „gaidele“.

Jautienos ir bulvių troškinys Niku Jyaga

250 g jautienos
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
450 g bulvių
1 morka
pora saujų šaldytų žirnelių

Padažui
2 v.š. cukraus
5 v.š. sojų padažo
1 v.š. mirino (saldaus ryžių vyno)
1 v.š. sakės

Jautieną supjaustome poros milimetrų storio riekelėmis, kąsnio dydžio gabalėlias. Svogūną ir morką supjaustome 0,5 cm storio griežinėliais. Bulves - nedideliais gabalėliais.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, jame apkepiname jautieną ir svogūną. Kai mėsa pakeičia spalvą, sudedame bulves, išmaišome. Sudedame morkas. Į troškinį pilame tiek vandens, kad jis vos apsemtų visas sudedamąsias patiekalo dalis, užviriname. Jei atsiranda putų, nugriebiame. Keletą minučių verdame troškinį ant stiprios ugnies, vėliau sumažiname ugnį. Sudedame padažo ingredientus ir, nepilnai uždengę, troškiname apie 20 min arba kol išgaruoja didžioji dalis skysčio.
Sudedame žirnelius ir paverdame dar keletą minučių, kol jie išverda.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Emi Kazuko ir Yasuko Fukuoka „Sushi and Traditional Japanese Cooking“