Karališki savaitgalio pietūs - kepta višta!!!

Argi gali būti kas skaniau už jos didenybę keptą vištą??? Gal ir gali, bet šiaip, manau, kiekvienuose padoriuose namuose keptai vištai privalo atsirasti vietelės mėgstamiausių patiekalų top'e. Man višta toks tikras šeimos maistas - kiekvienas turi savo mėgiamiausią mėsos kąsnelį ir vištai atsidūrus ant stalo tyliai kreipia savo šakutes to gabalėlio link. Kam krūtinėlė, kam sparneliai, kam šlaunelė, o kam... uodega!!! Mano mama ir sesuo ją dievina, o aš kraupstu kaip ir nuo visų kitų "skuryčių". Kad ir kokios apkepusios jos bebūtų.

Šį savaitgalį kepiau viščiuką su citrinomis, rozmarinu ir česnakais. O šalia dar iškepus kmynais barstytų bulvyčių... pietūs buvo tikrai karališki!

Su citrinomis ir rozmarinu kepta višta

Šviežia, išdarinėta višta (mano buvo ~1,3 kg)

1 citrina

Kelios šakelės rozmarino

3-4 skiltelės česnako

Druskos

Maltų juodųjų pipirų

Šiek tiek sviesto arba vištos riebalų

Nuplautą, išdarinėtą vištą iš vidaus ir išorės įtryniau druska ir juodaisiais pipirais. Į vištos vidų įdėjau rozmarino šakeles, ketvirčiais supjaustytą citriną ir nuluptas česnako skilteles, sutvirtinau smeigtukais.

Į kepimo indą įpyliau šiek tiek vandens. Įdėjau vištą krūtinėle žemyn, ant vištos uždėjau gabalėlį jos riebalų ir kepiau iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje ~ 1,5 val., kol višta suminkštėjo ir gražiai apskrudo. Maždaug įpusėjus kepimo laikui, apverčiau vištą ant kitos pusės.

Vištiena gaunasi labai sultinga ir aromatinga!

Skanaus!

P.s. Vištos kepimo laikas paprastai nustatomas taip: 20 min + 20 min/500 g vištos. Taigi, jei jūsų višta sveria 1 kg, ją reikėtų kepti 1 val.

Tai, ar mėsa jau tikrai iškepus, galite patikrinti įsmeigdami šakutę - jei mėsa minkšta ir iš jos bėga skaidrios sultys, kepti pakanka!

Recepto idėja: M. Berry "Klasikinė virtuvė"

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

Pastaruoju metu į mano virtuvę sugrįžo mėgiami, tačiau seniai begaminti patiekalai. Vienas iš tokių sugrįžimų - ši vištienos, salierų ir pievagrybių mišrainė. Labai švelnaus skonio, soti mišrainė, kurioje, mano manymu, visi ingredientai suderinti iki tobulybės! Tiesa, aš pakeičiau vieną dalyką: pagal originalų receptą, reikia dėti šviežius pievagrybius, bet manęs žalių grybų skonis nevilioja, todėl juos visada apverdu. Nežinau, kaip gamintumėte jūs, tačiau žemiau pateikiu savo ruošiamą mišrainės variantą.

Vištienos mišrainė su salierais ir pievagrybiais

5oo g virtos vištos krūtinėlės
400 g saliero šaknies
200 g pievagrybių
1 marinuotas agurkas

Padažui
4 v.š. majonezo
1 a.š. citrinos sulčių
2 a.š. krienų
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
truputėlis Vusteršyro padažo

Pievagrybius supjaustome plokštelėmis ir porą minučių paverdam juos lengvai sūdytame vandenyje, nukošiame ir paliekame atvėsti.

Vištieną supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Saliero šaknį sutarkuojame šiaudeliais. Agurką supjaustome smulkiais kubeliais.

Sumaišome visus padažo ingredientus iki vientisos tyrės.

Uždedame padažą ant vištienos, salierų, pievagrybių, agurkų ir išmaišome.

Skanaus!

Recepto šaltinis: A. Volter ir K. Toibner "Virtuvės džiaugsmai"

Kas tas Anthony Bourdain?

Būtent toks klausimas man pirmiausia kilo pamačius Baltų lankų išleistą A. Bourdain'o knygą "Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai" ir po to pasipylusius knygos pristatymus žiniasklaidoje. Kadangi TV nežiūriu visiškai (na, ok, žiūriu žinias...), iki šiol jis man nebuvo nei žinomas, nei juo labiau žvaigždė... Jei toks mano neišprusimas kątik nuvertė jus nuo kėdės, labai tikiuosi, kad nepatyrėte baisingų traumų ir reabilituodamasi guodžiu, kad Jamie Oliverį tikrai esu girdėjusi ir netgi varčiusi jo knygą :) :)

Taigi iš pradžių ši knyga manęs visai neintrigavo, kol kartą užsukusi į knygyną paėmiau ją į rankas. Anotacija, akimis perbėgtas spec. redaktoriaus žodis ir keletas sakinių iš atsitiktinai atverstų knygos puslapių įtikino mane, kad čia tai, ką noriu skaityti dabar.

Baltų lankų nuotr.

Jei ir jūs vis dar nežinote, kas tas A. Bourdain - siūlau susipažinti: tai vienas garsiausių pasaulyje virtuvės šefų, šiuo metu dirbantis Niujorko restorane "Les Halles", kuriantis ir vedantis TV laidas, rašantis knygas.

A. Bourdain rašytojo karjera prasidėjo nuo biografinės knygos "Virtuvė slaptai", kurioje jis ryžosi atskleisti savo nueitą kulinarinį kelią. O kelias buvo tikrai vingiuotas, su daug posūkių, sustojimų, grįžimų į ankstesnį tašką, tačiau visada žengtas turint aiškų tikslą - tapti velniškai geru virtuvės šefu. Pasakodamas savo asmeninę patirtį, A. Bourdain atskleidžia tą restoranų gyvenino pusę, kurios nematome, o dažnu atveju negalime ir įsivaizduoti. Ar žinote, kiek patiekalų pagaminama restorane per vakarą? Ir kaip jie viską suspėja laiku? Kas ruošia mūsų maistą ir kaip tie žmonės pateko į virtuvę? Tiesa, perskaičius kai kuriuos dalykus tikrai stengiausi save įtikinti, kad "gal pas mus taip nėra, gal mes nevalgome tokių dalykų...?" Nežinau, kaip yra iš tiesų, bet sekmadienio brunch'as man nebeatrodo viliojantis pasiūlymas :)

Knyga man buvo įdomi ne vien dėl pasakojamos restoranų ir virtuvių kasdienybės - ne ką mažiau intriguoja A. Bourdain asmenybė, nors iki šiol aš nieko nežinojau apie jį. Be to, įtraukia ir įtaigus A. Bourdain pasakojimo stilius - kartais versdavau puslapį po puslapio, spausdama kumščius, kad jį pagaliau priimtų į svajonių darbą, o kartais kartu juokdavausi iš kokio kulinarinio šedevro.

Žodžiu, knyga man skaitėsi tikrai smagiai, todėl rekomenduoju ją paskaitinėti visiems, neabejingiems maistui ir virtuvei!