vasario 19, 2010

Siuzetės blyneliai

Siuzetės blyneliai, sakoma, buvo sukurti tiesiog per klaidą - netyčia užsiliepsnojus blynelių padažui. Jei tai ir tiesa, klaida buvo labai vykusi ir skani - dar nuo XIX a. pabaigos šie blyneliai laikomi vienu iš klasikinių prancūziškų desertų. Restoranuose jie dažniausiai tiekiami liepsnojantys - apšlaksčius juos apelsinų likeriu Grand Marnier ir padegus. Tokie yra klasikiniai, tikri siuzetės blyneliai.
Namie galima pasirinkti paprastesnį tiekimą - iškeptus lietinius blynelius pamirkyti apelsininiame padaže, paruoštame iš sviesto, natūralių apelsinų sulčių, cukraus ir apelsinų likerio ar brendžio. Truputis įtarkuotos apelsino žievelės sustiprintų padažo skonį.
Siuzetės blynelius pagaminti išties nesudėtinga, todėl jie gali būti ne tik puikiu desertu, bet ir skaniais savaitgalio pusryčiais.

Siuzetės blyneliai (Crêpe Suzette)

Blyneliams reikia:
125 g miltų
1 kiaušinio
1 v.š. aliejaus
300 ml pieno
1 a.š. cukraus

Padažui:
2 apelsinų sultys
125 g sviesto
2 v.š. cukraus
4 v.š. brendžio/apelsinų likerio

Blynelių tešlą ruošiame taip:
Į dubenį suberiame miltus, įmušame kiaušinio trynį (baltymą pasiliekame), įpilame aliejų ir sumaišome. Po truputį į tešlą įmaišome pieną - turi gautis skysta vientisa tešla.
Kiaušinio baltymą su šaukšteliu cukraus išplakame iki baltų putų ir atsargiai įmaišome į blynelių tešlą.

Aliejumi suvilgytoje ir gerai įkaitintoje keptuvėje iškepame lietinius blynelius.

Padažui:
Į keptuvę supilame apelsinų sultis, sudedame sviestą, cukrų, įpilame brendį ir verdame keletą minučių, kol išsilydo sviestas ir nugaruoja alkoholis.

Paskutiniai žingsneliai prieš tiekiant:

Imame iškeptą blynelį, merkiame jį į keptuvę su padažu. Keptuvėje perlenkiame blynelį 2 kartus pusiau, kad blynelis iš visų pusių susivilgytų apelsinų padažu. Taip įdarytus blynelius dedame į lėkštes ir tiekiame.

Skanaus!

Recepto idėja: nepakartojama M. Berry "Klasikinė virtuvė"

vasario 15, 2010

Šokoladinis varškės pyragas


Labai paprastas, bet dieviškai skanus šokoladinis varškės pyragas. Mano kepamas variantas ne itin saldus, tad saldžių pyragų mėgėjai gali dėti daugiau cukraus! Saldesnį pyragą gautumėte ir įmaišę į varškę razinų ar kitų džiovintų vaisių. Kartais ir aš įmaišau porą saujelių, bet šįkart norėjau tiesiog gryno, aiškaus kakavos ir varškės skonio pyrago. Beje, kitą dieną pyragas būna dar skanesnis!

Šokoladinis varškės pyragas

Tešlai:
125 g margarino
2 v.š. kakavos
0,5 stiklinės cukraus
1 kiaušinis
1,5 stiklinės miltų
0,5 a.š. sodos

Įdarui
:
100 g sviesto
0,5 stiklinės cukraus
1 kiaušinis
500 g varškės
2 v.š. krakmolo

Tešlą gaminame taip:
Margariną ištirpiname, supilame kakavą, cukrų, gerai išmaišome ir paliekame atvėsti.
Į pravėsusią masę įmušame kiaušinį ir išsukame.
Miltus sumaišome su soda ir įmaišome juos į tešlą.
Tešlą palaikome 2-3 val. šaldytuve arba pusvalandį šaldiklyje.

Įdarą gaminame taip:
Sviestą išsukame iki purumo.
Paeiliui dedame cukrų, kiaušinį, varškę ir viską gerai išsukame.
Įmaišome krakmolą.

Paskutiniai žingsneliai:
Sviestu patepame kepimo formą (maždaug 23 cm skersmens).
Imame maždaug 2/3 tešlos ir stambia tarka sutarkuojame ją į pateptą formą. Šakute išlyginame tešlos sluoksnį.
Dedame ant jo varškės masę, taip pat išlyginame.
Užtarkuojame likusią tešlą.
Dedame pyragą į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C ir kepame 40 min.
Palaukiame kol pyragas atauš ir ragaujame :)
Skanaus!

vasario 13, 2010

Žaliosios arbatos ledai

Yra toks anekdotas: „Žmona sako vyrui: „Mielasis, mano paltas jau visai nusidėvėjo, baisiai atrodo, nutriušęs...sagas ir tas jau baigiu pamesti...“. Vyras sako: „Gerai, nezysk, rytoj nupirksiu...“. Žmona, negalėdama savo ausim patikėti, klausia: „Ką, naują paltą????“ O vyras jai sako: „Ne, naujas sagas...“. Tai ir man taip panašiai buvo... Jau kurį laiką mano fotikas visokius bajerius krėtė – nespėdavau pakrauti, o jis vis išsikraudavo, šiaip keistai elgdavosi.... Jau, galvojau, amen jam – reikės naujo... Nuėjau į foto parduotuvę su visa ekipuote – pakrovėju, baterijom, foto aparatu – ir sakau, „Va... man čia taip ir taip, amžiais išsikrauna... kodėl čia taip...?“ Pardavėja klausia, kiek baterijom metų, tai kai pasakiau, kad greit kokie 5 bus, ji vos nenugriuvo už prekystalio... pasirodo, jau seniai jos išvis neturėjo pasikrauti... Tai va fotiko man naujo neprireikė kaip tai moteriškei palto :) Nusipirkau naujas baterijas ir pagaliau vėl galiu fotografuoti, ką nuveikiu virtuvėje!!!
Ta proga apie ledus! Ir ne bet kokius, o žaliosios arbatos... Mums, aišku, skamba neįprastai, bet Japonijoje žaliąją arbatą vartoja labai plačiai – kepa pyragus, fantastiškus muffin‘us ir netgi duoną. Ledų taip pat galima rasti įvairiausių – teko ragauti ne vien žaliosios, bet ir kitų rūšių arbatos skonio, o Kiote valgėm juodojo sezamo skonio ledus. Žodžiu, smaližiams tikras rojus :)
Tačiau dėl ledų keliauti į Japoniją visai nebūtina – jų galima pasigaminti ir Letuvoje: tereikia gerų vanilinių ledų ir žaliosios matcha arbatos. Tiesa, ši arbata nėra pigi, tačiau kartais paišlaidauti tikrai galima, o ir arbatos užteks ilgam... Vilniuje, kiek žinau, jos įsigyti galima „DeLonoje“, prekiaujančioje pačiais įvairiausiais prieskoniais ir arbatomis...
Japonijoje ragauti ledai buvo labai intensyvaus arbatos skonio ir žali žali – visai kaip matcha‘os milteliai. Aš gaminau nuosaikesnį variantą – norėjau, kad arbatos skonis nebūtų pernelyg intensyvus ir ledai patiktų net tiems, kas nemiršta dėl žaliosios arbatos.

Žaliosios arbatos ledai

500 g vanilinių ledų
1 v.š. žaliosios arbatos matcha miltelių
3 v.š. šilto virinto vandens

Ledus apie pusvalandį palaikome šaldytuve (t.y., NE ŠALDIKLYJE), kad jie kiek suminkštėtų.
Matcha miltelius su virintu vandeniu sumaišome iki vientisos tyrelės.
Gerai įmaišome gautą masę į suminkštėjusius ledus, sudedame į sandarų uždengiamą indą ir dedame į šaldiklį, kad ledai sušaltų.

Skanaus!